Žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ paskelbtame tyrime įrodyta, kad vorų patinai ant kojų esančius uoslės plaukelius, vadinamus sieninių porų jutikliais, naudoja kaip „nosį“ vorų patelių išskiriamiems lytiniams feromonams aptikti.
Šis atradimas užbaigia dešimtmetį trukusias šių sunkiai aptinkamų jutiklių paieškas, kurie dabar yra identifikuoti ir kartografuoti. Jis taip pat atveria galimybes nuodugniai ištirti vorų uoslę lemiantį mechanizmą, rašo „Science Alert“.
Nors vorai, kurie evoliucionuoja jau apie 400 mln. metų, garsėja vibracijos pojūčiu, o kai kurie, pavyzdžiui, šokinėjantys vorai, – puikiu regėjimu, apie jų uoslę žinoma stebėtinai mažai.
Yra daugybė įrodymų, kad vorai gali aptikti kvapus, pavyzdžiui, lytinius feromonus, tačiau du svarbūs klausimai liko neatsakyti.
Pirma, kadangi vorai neturi antenų kaip vabzdžiai, koks yra pagrindinis jų uoslės organas? Antra, ankstesni tyrimai rodė, kad vorai neturi sienelių porų jutiklių – specializuotų struktūrų, kuriomis vabzdžiai naudojasi užuodžiant kvapus. Kaip vorai apskritai atpažįsta kvapus be jų?
Mokslininkų tyrimas pagaliau išsprendė šiuos klausimus. Jie atrado anksčiau nepastebėtų sienelių porų jutiklių ant paprastųjų vapsvavorių (Argiope bruennichi) patinų kojų ir įrodė, kad jie gali jais labai jautriai aptikti ore esančius lytinius feromonus.
Taip pat mokslininkams pavyko įrodyti, kad sienelių porų jutikliai nėra būdingi tik paprastiesiems vapsvavoriams, bet yra paplitę visame vorų gyvybės medyje.
„Mūsų tyrimas atveria kelią įdomiems ateities atradimams apie tai, kaip vorai suvokia pasaulį per uoslę. Daugybė intriguojančių klausimų laukia tolesnio tyrimo“, – teigia Lundo universiteto Švedijoje jutimo biologijos tyrėja Dan-Dan Zhang.
