Tirpstantis ledas iš Grenlandijos ledynų nepaliaujamai ir vis greitesniais tempais bei didesniais kiekiai plūsta į vandenyną ir taip kelia viso pasaulio jūros lygį, teigia tyrimą atlikę mokslininai.
Naujausiame tyrime, publikuotame moksliname žurnale Nature, pažymima, kad iki šiol atlikti skaičiavimai, kiek ledo turėtų ištirpti iki 21 amžiaus pabaigos, šiandien jau nebeatitinka realybės. O tai reiškia viena – jūros lygis iki 2100 metų paliks kur kas daugiau nei buvo apskaičiuota.
Tyrimo išvadose teigiama, kad šiaurės rytų Grenlandijos ledo srovė prie jūros lygio kilimo prisidės šešis kartus daugiau, nei buvo teigta ankstesniuose modeliuose. Dabar skaičiuojama, kad vien dėl šios srovės ledo tirpsmo iki 2100-ųjų vandenynų lygis pakils apie 13,5-15,5 mm. Tai prilygsta tokiam kiekiui, kiek per pastaruosius 50 metų ledo nutirpo nuo viso Grenlandijos ledo skydo.
„Mūsų ankstesni Grenlandijos ledo nykimo modeliai laikotarpiui iki 2100-ųjų buvo gerokai per maži. Tie modeliai buvo sudaromi stebint ledyno skydo priekyje vykstančius pokyčius. Jų stebėsena yra lengvai prieinama ir kur akivaizdžiai matyti daug veiksmo“, – teigė tyrimo vadovas prof. Shfaqat Abbas Khan iš Danijos technikos universiteto Nacionalinio kosmoso instituto.
„Mūsų surinkti duomenys rodo, kad procesai, matomi ledyno liežuvio priekyje, siekia ir pačią ledyno gilumą. Galime stebėti visą ledyno baseino mažėjimą – ledo tirpsmas tiesiog įsibėgėja. Kiekvienais metais tie patys ledynai, kuriuos tiriame, yra vis labiau nutirpę salos gilumoje. Todėl galime teigti, kad šie procesai tęsis ne dešimtmečius, o šimtmečius. Žvelgiant į dabartinius klimato pokyčius tiesiog būtų sunku įsivaizduoti, kad ledo tirpimas sustotų“, – teigė prof. Sh. A. Khanas.
Kai 2012 metais plūduriuojanti Zachariae Isstrøm ledyno dalis suskeldėjo ir pasileido į atvirus vandenis, likusi žemyninė ledyno dalis ėmė dar sparčiau tirpti ir slinkti žemyn, vandenyno link. Nepaisant sąlyginai šaltos 2021 metų žiemos ir 2022 vasaros Grenlandijoje, ledynai tirpo ir nyko nesustodami.
Nors šiaurės rytų Grenlandijoje, dar vadanamoje Arktinėje dykumoje, kasmet vietomis iškrenta vos 25 mm kritulių, todėl nėra sukaupiama pakankamai ledo, kuris kompensuotų ar sušvelnintų ledynų tirpsmą.
„Remdamiesi labai tiksliais GPS duomenimis galime nustatyti subtilius greičio pokyčius, sujungti su ledo tėkmės modeliu ir pamatyti, kaip slenka ledynas. Be to, tai, ką nustatėme šiaurės rytų Grenlandijoje, vyksta ir kituose ledo skydo sektoriuose, 200-300 km nuo pakrantės. Jei šie skaičiavimai teisingi, šio ledyno ledo tirpimo indėlis į bendrą Grenlandijos ledo masės praradimą bus didesnis, nei rodo dabartiniai modeliai“, – sakė vienas iš autorių, prof. Mathieu Morlighem iš Dartmuto Žemės mokslų koledžo .
Anot tyrimo bendraautoriaus prof. Erico Rignoto iš Kalifornijos universiteto, jau dabar yra numatomi dideli pasaulinio jūros lygio pokyčiai, didesni, nei iki šiol buvo prognozuoti.
„Duomenys, surinkti didžiulėje ledo skydų gelmėje, pateikia realistiškesnes pasaulinio jūros lygio kilimo prognozes“, – reziumavo prof. E. Rignot.
Šaltiniai:
