Prabėgus vienai savaitei po rekordinio potvynio Teksase, stipriausias uraganas, kada nors susiformavęs vidurinėje Atlanto dalyje, pradėjo slinkti per Karibų jūros regioną. Tačiau daugeliui mokslininkų tai yra nerimą keliantys naujo normalaus klimato ženklai. Kas laukia ateityje?
Karolio Cemnolonskio nuotr.
© DELFI skaitytojas

Uraganas „Irma“, penktos kategorijos audra, kelianti 298 km/h vėjo greitį ir pakrantėse sukėlusi 3,3 m aukščio potvynius, Pavėjinėse Antilų salose griovė namus ir kėlė pavojų žmonių gyvybėms.

Šiomis dienomis ji turi pasiekti Puerto Riką, Haitį, Dominikos Respubliką, Kubą ir Floridą. Floridos gubernatorius jau iš anksto paskelbė nepaprastąją padėtį, rašo theguardian.com.

Panašu, kad toks klimatas yra naujoji norma, kai ekstremalūs gamtos reiškiniai taps intensyvesni dėl žmogaus nulemtų klimato pokyčių.

„Mane, kaip klimato mokslininką, gąsdina dar viena potencialiai pražūtinga audra, kilusi šiame regione netrukus po „Harvey“, - sakė Andersas Levermannas iš Potsdamo instituto klimato pasekmių tyrimams. – Deja, fizika labai aiški: uraganai savo pražūtingą energiją gauna iš vandenyno šilumos, o šiuo metu vandens paviršiaus temperatūra šiame regione yra labai aukšta“.

Tačiau klimatologai pabrėžia, kad šiltnamio efektą sukeliančios dujų emisijos nėra vienintelė priežastis, skatinanti uraganus, kurie kiekvienais metais maždaug tokiu pačiu metu talžo Karibų jūros regioną ir Meksikos įlanką. Tačiau mokslininkai turi stiprių įrodymų, kad kylanti oro temperatūra ir kylantis jūros lygis didina griaunančią audrų jėgą.

„Uraganą „Irma“ kelia aukštesnė už vidutinę jūros paviršiaus temperatūra, suteikianti papildomos energijos ir drėgmės“, - sakė uraganų ekspertas Julianas Hemingas iš Meteorologijos tarnybos.

Jo teigimu, šio uragano pasekmės – stiprus vėjas, intensyvios liūtys ir staigūs potvyniai – bus juntami toli nuo centro, kol „Irma“ slinks į šiaurės vakarus.

Šv. Bartolomėjaus saloje „Irmos“ vėjo greitis siekė daugiau kaip 240 km/h, kai jis sudaužė stebėjimo įrangą šios salos meteorologijos stotyje. JAV Nacionalinis uraganų centras pranešė, kad „potencialiai katastrofiška“ audra pietinių Bahamų, Terkso ir Kaikoso salų pakrantėse gali sukelti iki 6 m aukščio potvynio bangas, o į Puerto Riką, Dominikos Respubliką, Haitį ir Kubą atnešti nuo 12,5 iki 30 cm kritulių.

Ar dabartinio intensyvumo uraganas „Irma“ pasieks Floridą, kol kas neaišku. Nuo stebėjimų pradžios 1851 metais tik trys penktos kategorijos audros persimetė į Jungtinių Valstijų sausumą.

Po „Harvey“, kuris per savo apogėjų pasiekė ketvirtąją kategoriją, antroji itin stipri audra per tą patį sezoną iki šiol neturėjo precedento, nurodo „Weather Underground“.

Tačiau istoriškai neįprastas oras daugiau nebestebina. Potvyniai, kurie praėjusią savaitę užtvindė Hiustoną, buvo vadinami kartą per 500 metų įvykstančiu reiškiniu, nes duomenys rodė, kad tokių stiprių liūčių tikimybė siekia tik 0,2 proc. Tačiau vykstant klimato pokyčiams, precedentai tampa labai nepatikimais orientyrais. Per pastaruosius trejus metus Teksasą buvo užgriuvę jau trys „kartą per 100 ar 500 metų“ įvykstantys reiškiniai, skelbė žiniasklaida.

Jų gali būti ir daugiau. Nacionalinis uraganų centras trečiadienį paskelbė prognozuojantis, kad rytinėje Antilų dalyje susiformavusi atogrąžų audra „Jose“ per naktį virs uraganu. Naujausias žemėlapis taip pat rodo, kad Meksikos įlankoje formuojasi trečioji, kiek silpnesnė audra „Katia“.

Mokslininkai studijuoja mastus, kuriais klimato pokyčiai padarys įtaką šioms gamtos stichijoms. Tačiau vyriausybės nedelsiant turėtų sumažinti emisijas ir sustiprinti pasirengimą būsimoms gaivalinėms nelaimėms.

„Šie reiškiniai perša platesnio masto pamokas, kaip mes esame pasiruošę šiltesnei ateičiai. Tikėtina, kad stiprės liūtys, karščio bangos ir sausros. Taigi tokie uraganai kaip „Harvey“ ir „Irma“ mums taip pat padeda suprasti, ar esame jiems pasiruošę ir kas labiausiai nukentės“, - teigė mokslininkas Dannas Mitchellas iš Bristolio universiteto Johno Caboto instituto.

Be geresnio urbanistinio ir nelaimių planavimo, reikėtų atkreipti dėmesį ir į socialinę politiką, sakė jis.

„Įrodymai aiškiai liudija, kad skurdžiausiai gyvenantys žmonės, kurie labiausiai nukenčia nuo gaivalinių pavojų ir dažnai būna mažiausiai saugomi, nukentės labiausiai. Šios nelygybės sprendimas yra ne tik pačioje diskusijų apie klimato pokyčius širdyje, bet ir turėtų figūruoti visose diskusijose apie tai, kaip mes atlaikysime pavojus ir katastrofas“, - teigė D. Mitchellas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

Mokslininkai susidomėjo, kas nulemia žmogaus religingumą (172)

Kur gimsta tikėjimas Dievu – širdyje ar galvoje? Kitaip tariant, ar žmogaus religingumą nulemia...

Egipte pirmą kartą eksponuojami artefaktai iš Tutanchamono kapo (5)

Dešimtys iš aukso pagamintų aukso dirbinių iš vieno iš garsiausių visų laikų faraonų kapų...

Ežero dugne atrastas 3000 metų senumo „stebuklas“ (10)

Mokslininkai, tyrinėję didžiausią Turkijos ežerą – Vaną, jo dugne po vandeniu atrado 3000...

„Virusų amžius”: kuo virusai gali būti naudingi?

Kaip virusai susiję su mūsų išvaizda ir elgsena? Kaip jie susiję su neišblunkančiomis spalvomis...

Ištyrė giliausias vandenynų vietas: radiniai atskleidė tikrą tragedijos mastą (24)

Mokslininkai skelbia pirmą kartą dirbtinio pluošto ir plastiko aptikę Žemės giliausio...

Top naujienos

Išsvajotas atostogas pakeitė košmaras: neaišku, kur nuvežė, ir liepė išlipti (50)

Kas gali būti geriau už jaukias šeimos atostogas, kai nereikia galvoti, kuo užimti vaikus, o dvi...

54 val. trukusi drama Vokietijoje – sunkiai protu suvokiama: jautėmės tarsi skerdžiami gyvuliai (16)

Į laisvę po 29 kalėjime praleistų metų paleidžiamas Dieteris Degowskis – gangsteris, nuteistas...

Orai vis labiau primins žiemą (1)

Orai kuo toliau, tuo labiau primins žiemą, LRT RADIJUI sako sinoptikė Edita Gečaitė ir įspėja,...

Plastikos chirurgas susiduria su keisčiausiais pageidavimais: vyrus išklauso, tačiau pildo moterų norus (37)

Kai kurios plastikos chirurgo Dariaus Jauniškio pacientės po krūtų didinimo ar mažinimo...

Sunku patikėti, kaip gerai dabar gyvename (536)

Europa jau nebėra pasaulio ekonomikos ligonė ir čia prasideda auksinis euro ekonomikos laikotarpis.

Lietuvių restorane Amerikoje klientai cepelinus valgo su kečupu (154)

Keliaudamas po Čikagos priemiesčius DELFI Kelionių ambasadorius Orijus Gasanovas rado...

„Mamos iškrypėlės“ ieškojęs vilnietis įkliuvo policijai: namuose – šokiruojantys įkalčiai (103)

Slapti pomėgiai įklampino teisėsaugai gerai žinomą vilnietį – anksčiau dėl įvairių...

Nokdaunu pagardintame KOK GP finale – Vikšraičio triumfas, superdvikovoje – Kuvaldos „pasivaikščiojimas“ (37)

Tradiciniame „Bushido Hero‘s“ turnyre šeštadienį Vilniuje kovinių sporto menų gerbėjai...

Įspūdingi lėktuvų prototipai: tikras monstras ir nė vieno keleivio salone nepasveikinęs orlaivis (26)

Lėktuvų gamintojai per visą aviacijos istoriją sukūrė įspūdingų orlaivių, ir nors daugelis...

Atsakymai į 9 dažniausiai užduodamus klausimus apie seksą „tomis dienomis" (22)

Ar saugu? Ar mergina gali pastoti? Ir kiti rūpimi, dažnai užduodami klausimai apie seksą...