Prabėgus vienai savaitei po rekordinio potvynio Teksase, stipriausias uraganas, kada nors susiformavęs vidurinėje Atlanto dalyje, pradėjo slinkti per Karibų jūros regioną. Tačiau daugeliui mokslininkų tai yra nerimą keliantys naujo normalaus klimato ženklai. Kas laukia ateityje?
Karolio Cemnolonskio nuotr.
© DELFI skaitytojas

Uraganas „Irma“, penktos kategorijos audra, kelianti 298 km/h vėjo greitį ir pakrantėse sukėlusi 3,3 m aukščio potvynius, Pavėjinėse Antilų salose griovė namus ir kėlė pavojų žmonių gyvybėms.

Šiomis dienomis ji turi pasiekti Puerto Riką, Haitį, Dominikos Respubliką, Kubą ir Floridą. Floridos gubernatorius jau iš anksto paskelbė nepaprastąją padėtį, rašo theguardian.com.

Panašu, kad toks klimatas yra naujoji norma, kai ekstremalūs gamtos reiškiniai taps intensyvesni dėl žmogaus nulemtų klimato pokyčių.

„Mane, kaip klimato mokslininką, gąsdina dar viena potencialiai pražūtinga audra, kilusi šiame regione netrukus po „Harvey“, - sakė Andersas Levermannas iš Potsdamo instituto klimato pasekmių tyrimams. – Deja, fizika labai aiški: uraganai savo pražūtingą energiją gauna iš vandenyno šilumos, o šiuo metu vandens paviršiaus temperatūra šiame regione yra labai aukšta“.

Tačiau klimatologai pabrėžia, kad šiltnamio efektą sukeliančios dujų emisijos nėra vienintelė priežastis, skatinanti uraganus, kurie kiekvienais metais maždaug tokiu pačiu metu talžo Karibų jūros regioną ir Meksikos įlanką. Tačiau mokslininkai turi stiprių įrodymų, kad kylanti oro temperatūra ir kylantis jūros lygis didina griaunančią audrų jėgą.

„Uraganą „Irma“ kelia aukštesnė už vidutinę jūros paviršiaus temperatūra, suteikianti papildomos energijos ir drėgmės“, - sakė uraganų ekspertas Julianas Hemingas iš Meteorologijos tarnybos.

Jo teigimu, šio uragano pasekmės – stiprus vėjas, intensyvios liūtys ir staigūs potvyniai – bus juntami toli nuo centro, kol „Irma“ slinks į šiaurės vakarus.

Šv. Bartolomėjaus saloje „Irmos“ vėjo greitis siekė daugiau kaip 240 km/h, kai jis sudaužė stebėjimo įrangą šios salos meteorologijos stotyje. JAV Nacionalinis uraganų centras pranešė, kad „potencialiai katastrofiška“ audra pietinių Bahamų, Terkso ir Kaikoso salų pakrantėse gali sukelti iki 6 m aukščio potvynio bangas, o į Puerto Riką, Dominikos Respubliką, Haitį ir Kubą atnešti nuo 12,5 iki 30 cm kritulių.

Ar dabartinio intensyvumo uraganas „Irma“ pasieks Floridą, kol kas neaišku. Nuo stebėjimų pradžios 1851 metais tik trys penktos kategorijos audros persimetė į Jungtinių Valstijų sausumą.

Po „Harvey“, kuris per savo apogėjų pasiekė ketvirtąją kategoriją, antroji itin stipri audra per tą patį sezoną iki šiol neturėjo precedento, nurodo „Weather Underground“.

Tačiau istoriškai neįprastas oras daugiau nebestebina. Potvyniai, kurie praėjusią savaitę užtvindė Hiustoną, buvo vadinami kartą per 500 metų įvykstančiu reiškiniu, nes duomenys rodė, kad tokių stiprių liūčių tikimybė siekia tik 0,2 proc. Tačiau vykstant klimato pokyčiams, precedentai tampa labai nepatikimais orientyrais. Per pastaruosius trejus metus Teksasą buvo užgriuvę jau trys „kartą per 100 ar 500 metų“ įvykstantys reiškiniai, skelbė žiniasklaida.

Jų gali būti ir daugiau. Nacionalinis uraganų centras trečiadienį paskelbė prognozuojantis, kad rytinėje Antilų dalyje susiformavusi atogrąžų audra „Jose“ per naktį virs uraganu. Naujausias žemėlapis taip pat rodo, kad Meksikos įlankoje formuojasi trečioji, kiek silpnesnė audra „Katia“.

Mokslininkai studijuoja mastus, kuriais klimato pokyčiai padarys įtaką šioms gamtos stichijoms. Tačiau vyriausybės nedelsiant turėtų sumažinti emisijas ir sustiprinti pasirengimą būsimoms gaivalinėms nelaimėms.

„Šie reiškiniai perša platesnio masto pamokas, kaip mes esame pasiruošę šiltesnei ateičiai. Tikėtina, kad stiprės liūtys, karščio bangos ir sausros. Taigi tokie uraganai kaip „Harvey“ ir „Irma“ mums taip pat padeda suprasti, ar esame jiems pasiruošę ir kas labiausiai nukentės“, - teigė mokslininkas Dannas Mitchellas iš Bristolio universiteto Johno Caboto instituto.

Be geresnio urbanistinio ir nelaimių planavimo, reikėtų atkreipti dėmesį ir į socialinę politiką, sakė jis.

„Įrodymai aiškiai liudija, kad skurdžiausiai gyvenantys žmonės, kurie labiausiai nukenčia nuo gaivalinių pavojų ir dažnai būna mažiausiai saugomi, nukentės labiausiai. Šios nelygybės sprendimas yra ne tik pačioje diskusijų apie klimato pokyčius širdyje, bet ir turėtų figūruoti visose diskusijose apie tai, kaip mes atlaikysime pavojus ir katastrofas“, - teigė D. Mitchellas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslininkai rado būdą, kaip iš kraujo „ištraukti“ vėžio ląsteles (25)

Mokslininkai mano, kad į organizmą įkištas magnetas gali aptikti vėžio ląsteles, kurių gali...

7 vienos eilutės pokštai protingiems žmonėms (24)

Gal norite pagalvoti ir nusišypsoti? Štai 7 vienos eilutės pokštai, kuriuos geriausiai supras...

Mūšis dėl sunkiojo vandens Norvegijoje (17)

Mūšis dėl sunkiojo vandens – virtinė Sąjungininkų diversijų įvykdytų Antrojo pasaulinio...

Mokslininkai: kelionę į artimiausią egzoplanetą turėtų pradėti mažiausiai 49 poros (29)

Jei žmonija vieną dieną nuspręstų nusiųsti erdvėlaivį į artimiausią planetą už mūsų...

5 mitai apie išgyvenimą gamtoje, kuriais tikėti pavojinga (14)

Būdami vaikais dažnai žiūrėjome dokumentiką apie gamtą. Joje dažnai sukosi vaizdai apie...

Top naujienos

Branduolinių povandeninių laivų kapinyne Rusijoje apsilankęs vokiečių žurnalistas: tai, ką išvydau, sukėlė šoką (38)

Vokiečių žurnalistas Michaelis Schmidtas papasakojo apie tai, kaip Šiaurės vakarų Rusijoje,...

Egzotiškas pasiūlymas Palangoje: vietoj įprastų saldumynų – drakono vaisių, kinkanų ir karališkų uogų (4)

Vaisiais iš Tailando, Kosta Rikos, Izraelio, Turkijos bei Lenkijos Palangoje pirmus metus...

Sekmadienį – dar viena proga pasidžiaugti šiluma (2)

Sekmadienio naktis numatoma nepastoviai debesuota, be lietaus. Vėjas silpnas. Antroje nakties pusėje...

Saugojosi, bet pastojo: apie gyvybei pavojingą negimdinį nėštumą įspėjo ne vienas simptomas (29)

Į DELFI redakciją kreipėsi skaitytoja, norėdama pasidalinti savo istorija. Ji viliasi, kad kitoms...

Kemzūros prognozė nepradžiugins „Žalgirio“ sirgalių: tai sportas, kitaip nebūna (63)

Laiko patikrintas Kęstučio Kemzūros ir Davido Blatto duetas, panašu, ruošia dirvą dar vienam...

Prabilo dar viena su „Alfa vyru“ pasimatyme buvusi mergina: bandė bėgti, bet jis ją sekė (293)

„Ėjau į troleibusą, jis iš paskos“, – apie bandymą pasprukti nuo „Alfa vyro“ Airino...

Visa tiesa apie nuolaidų korteles: kam jos iš tiesų naudingos? (142)

Lojalumo kortelės Lietuvoje atsirado prieš gerus 11 metų ir šiandien jau nieko nebestebina, kad...

Klaipėdą drebino įspūdingas Donato Montvydo cirko šou: per „Žiūrėk, ką padarei“ dainą arena pašėlo (89)

Šeštadienio vakarą Klaipėdos „Švyturio“ arenoje įvyko ilgai lauktas vienintelis dainininko...

Išskyrė 9 akivaizdžiausius partnerių neištikimybės ženklus: juos pajutus, reiktų sunerimti (12)

Vyrus ir moteris į neištikimybę pastūmėja skirtingos priežastys, tačiau ir vieni, ir kiti...

Suskambo vienintelis solinis Jazzu koncertas pajūryje: atlikėja neslėpė kvapą gniaužiančio jaudulio (69)

Palanga šį savaitgalį tapo Lietuvos centru – čia ne tik vyko „Aurum 1006 km“ lenktynės, bet...