Ištyrę jo struktūrą, mokslininkai teigia aptikę pirmųjų apčiuopiamų įrodymų teorijai, susijusiai su tuo, kaip susiformavo Saulės sistemos planetos, įskaitant, žinoma, Žemę. Analizė atskleidė, kad šis meteoritas – nedidelė dalis vieno iš savotiškų planetos statybos plytų dalis.

„Prieš tai, kai susiformavo devynios planetos, galėjome kalbėti apie dar didesnių kosminių kūnų populiaciją, jų skersmuo galėjo siekti tūkstančius kilometrų. Šios vadinamosios protoplanetos susidurdavo viena su kita, taip susiformavo planetos, apie kurias žinome šiandien. Jos buvo tarsi savotiškos statybos plytos“, – „The Independent“ aiškina Ecole Polytechnique Federale de Lausanne (EPFL) profesorius Phillippe‘as Gillet.

Bent jau taip skamba teorija, ir mokslininkai iki dabar neturėjo patikimų įrodymų jai pagrįsti. Tų pirminių planetų liekanų taip ir nerasta.

„Jei būta tokių galingų susidūrimų, turėtų būti ir liekanų“, – sako profesorius Ph. Gillet, aiškindamas, kas jį ir jo komandą atvedė prie „Almahata Sitta“ meteorito.

Tyrinėdami šį astronominį kūną, mokslininkai aptiko jo mineralinę sudėtį įrodančių ženklų, leidusių daryti išvadą dėl neįtikėtinos jo atsiradimo istorijos.

„Savo rankose laikome vieną iš tokių planetų liekanų – planetų, kurių būta gausu prieš susiformuojant Saulės sistemai“, – teigia profesorius.

Šis astronominis kūnas priklauso itin retai meteoritų rūšiai, žinomai kaip ureilitai. Mokslininkai jau seniai įtarė, kad jie susiformavo labai seniai.

Profesoriaus Ph. Gillet ir jo kolegų darbas suteikia pirmų apčiuopiamų įrodymų, kad šie astronominiai kūnai – vadinamųjų protoplanetų palikimas. Mokslininkų komanda, vadovaujama akademiko Farhango Nabiei, sėkmingai praktiškai pagrindė vadinamųjų prarastųjų planetų egzistavimą, o, prieš pateikdami tokią išvadą, akademikai, pasitelkę elektronų mikroskopus, išdidino kristalines mažyčių deimantinių inkliuzų meteorite.

„Ureulituose gausu anglies, daugumoje – deimantų. Šiuo metu bandome perprasti mechanizmus, kaip tie deimantai susiformavo“, – paaiškina Ph. Gillet.

Iš esmės tokie dariniai gali formuotis, kai medžiagą veikia drastiški temperatūros ir slėgio pokyčiai. Nepaisant to, mokslininkai pastebėjo, kad konkrečiai šiame meteorite aptikti didesni deimantų inkliuzai leidžia daryti išvadą, kad jiems susiformuoti prireikė žymiai daugiau laiko.

Mokslininkai išsiaiškino, kad deimantai susiformavo medžiagą veikiant daugiau nei 20 gigapaskalių slėgiui, o tai reiškia, jog jie susidarė didesnio planetą primenančio astronominio kūno iš pirmųjų 10 tūkst. Saulės sistemos metų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (17)