Tai yra viena iš karščiausių diskusijų biologijos srityje. Neskaičiuojant mikrobų, manoma, kad pasaulyje dar yra nuo maždaug pusės milijono iki daugiau nei 50 mln. neatrastų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių, rašo theconversation.com.
Pasak mokslininkų, biologinė įvairovė yra svarbi, nes ją galima panaudoti kovai su žmonių ligomis, didinti derlių ir panaudoti kuriant naujoves, padėsiančias spręsti pasaulio problemas.
Tačiau kodėl mokslininkai nesutaria dėl dar neatrastų rūšių skaičiaus. Pagrindinė priežastis yra ta, jog daugelį rūšių yra labai sunku aptikti ir identifikuoti. O tai ir kelia didžiausias problemas aplinkosaugininkams ir mūsų supratimui apie gyvybę Žemėje.
Užslėpta biologinė įvairovė
Mes kasdien atrandame naujų rūšių, tačiau mūsų dabar atrandami organizmai yra gerokai geriau užsimaskavę, todėl juos daug sunkiau atrasti, lyginant su ankstesnėmis rūšimis. Todėl visiškai nenuostabu, kad pirmosios moksliškai aprašytos rūšys buvo didelių augalų ir gyvūnų. Juk pirmieji Afrikoje apsilankę mokslininkai tikrai negalėjo nepastebėti zebrų, žirafų ar dramblių.
Tačiau naujausi atradimai yra kitokie. Pavyzdžiui, šiais laikais atrandamų rūšių driežai yra mažesni ir paprastai gyvena naktinį gyvenimą. Smulkiausias jų – chameleonas iš Madagaskaro – yra vos nykščio nago dydžio ir buvo atrastas tik prieš kelerius metus.
Kitų nežinomų rūšių atstovų labai sunku pagauti. Pavyzdžiui, viena biologė lankė savo anytą šiaurinėje Australijos Kvinslendo valstijos dalyje ir būdama ten pamatė, kad katė pagavo kažkokį keistą gyvūną. Iš katės jos pietus atėmusi moteris pamatė, kad tai buvo iki tol Australijoje negirdėta medžiuose gyvenanti žiurkė. Šios rūšies žiurkės gyvena vakarinėje atogrąžų dalyje. Už šį atradimą galime padėkoti tai katei.
Kitos vietos, kur gali tūnoti daugybė dar neatrastų gyvūnų ir augalų rūšių, yra jūros gyliai, dirva ir olos. Pavyzdžiui, į atokų Aliaskos paplūdimį išplautas negyvas gyvūnas, kaip vėliau buvo išsiaiškinta, buvo dar nežinomos rūšies banginis.
O neseniai Borneo atrastos rūšies varlės yra vienintelės varlės, neturinčios... plaučių. Jos gyvena srauniuose upeliuose, kurių vandenyje yra tiek daug deguonies, kad tos varlės kvėpuoja tik per odą.
Galiausiai neseniai Maroke atrastos rūšies vorai, kurie pabėga nuo plėšrūnų ridendamiesi kūlversčiais per smėlį.
Atogrąžų miškų viršūnės
Viena iš pagrindinių vietų, kur galima rasti naujų rūšių, yra atogrąžų miškų viršūnės. Devintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje Smithsoniano instituto ekologas Terry Erwinas viename Panamos atogrąžų miške kelis medžius apipurškė insekticidais ir nustebo, kad apie daugumą vabzdžių, kurie nukrito nuo medžių, iki tol nebuvo girdėta. Jis paskaičiavo, kad atogrąžų miškų viršūnėse gali gyventi 30 mln. vabzdžių rūšių.
Dauguma biologų dabar mano, kad jo įvardintas skaičius yra per didelis. Tačiau esama ir tokių, kurie mano, kad egzistuoja dar daugiau neatrastų vabzdžių rūšių.
Užslėptos rūšys
Nekalbant apie rūšis, kurias sunku atrasti ar kurių atstovų sunku pagauti, manoma, kad taip pat yra nežinoma biologinė įvairovė, kuri spokso mums į akis, tačiau mes paprasčiausiai jos nematome. Ir tokios rūšys atrandamos tik pažangios molekulinės genetikos srityje dėka. Maždaug 60 proc. visų dabar atrandamų naujų organizmų vadinami „užslėptomis rūšimis“, nes jų atstovai yra sunkiai vienas nuo kito atskiriami.
Pavyzdžiui, neseniai buvo atrasta, kad iš tiesų Afrikoje yra ne viena dramblių rūšis, o dvi. Nors anksčiau buvo manyta, kad tai yra vienos rūšies porūšiai. Šį skirtumą padėjo nustatyti genetikai. Jie taip pat nustatė ir genetinius Afrikos žirafų skirtumus. Pasirodo, kad iš tiesų Afrikoje yra ne viena, o net keturios žirafų rūšys.
O Kosta Rikoje vieną drugelių „rūšį“ iš tiesų sudarė mažiausiai dešimt rūšių.
Tokiu būdu molekulinė genetika daro tikrą perversmą biologijoje. Organizmai, kurie, kaip mes manėme, yra beveik nesusiję – kaip, pavyzdžiui, antilopės, delfinai ir banginiai – evoliuciniu požiūriu iš tiesų yra „pusbroliai“.
Nežinomų rūšių epicentrai
Galiausiai dar viena priežastis, kodėl daug rūšių dar nėra atrasta, yra ta, jog jų atstovai gyvena mažoje teritorijoje. Šių rūšių atstovai yra geografiškai susikoncentravę tam tikruose regionuose, kaip atogrąžų kalnai, salos ar klimatiškai neįprastos vietos.
Maždaug pusė visų tokių vietų yra atogrąžose, o likusi – Viduržemio jūros regione, salose ir kitose ekosistemose. Ir didžioje dalis naujų rūšių dabar yra atrandama būtent tokiuose „biologinės įvairovės karštuosiuose taškuose“.
Verta paminėti, kad daugeliu atveju tokie taškai yra skurdesnėse ir daug gyventojų turinčiose šalyse, kur kyla daug socialinių ir ekonominių iššūkių. Todėl tai kelia dar didesnį spaudimą ekosistemoms ir rūšims.
Galimos grėsmingos pasekmės
Žemėje egzistuoja dar neatrasta didžiulė biologinė įvairovė, kuriai kyla pavojus. Ir mūsų turimos žinios apie ją yra tik paviršinės. Evoliucijos procesui prireikė milijardų metų, kad būtų sukurti biologiškai aktyvūs junginiai, kurie gali kovoti su žmonių ligomis, skatinti genetinę įvairovę, apsaugančią mūsų maisto derlių nuo siaubingų patogenų, ir skatinti ekologines naujoves, įkvepiančias naujiems atradimams.
Kokia būtų tragedija prarasti šią biologinę įvairovę prieš mums gaunant galimybę apie ją sužinoti.
