Šis atradimas prasidėjo nuo itin senos pėdos – ar to, kas iš jos buvo likę. Pėdos kaulas, vadinamas trečiuoju padikauliu, 2007-aisiais buvo aptiktas Kalao oloje Luzono saloje Filipinuose.
Seniausi žinomi šiame regione Homo sapiens palaikai, rasti netoliese esančioje Palavano saloje, kaip manoma, yra nuo 30 iki 40 tūkstančių metų senumo. Tačiau ši paslaptinga pėda yra senesnė – jai 67 tūkstančiai metų.
„Tai seniausias homininas, kada nors rastas Filipinuose“, – „ScienceAlert“ sakė Prancūzijoje esančio Gamtos istorijos muziejaus archeologas Florentas Détroit.
F. Détroit aiškino, kad iškasenos yra panašios, tačiau tuo pačiu ir skiriasi nuo mūsų ir kitų žmonių rūšių atstovų kaulų. Jų kapliai (dantys, esantys tarp iltinių ir krūminių) turi bruožų, būdingų australopitekams ir Homo erectus, tačiau jų krūminiai dantys, nors ir mažesni, savo forma yra panašesni į Homo sapiens krūminius dantis.
Pėdų kaulai, ypač pirštų kaulai, vadinami pirštakauliais, taip pat yra gerokai daugiau išlenkti nei mūsiškiai – iš to galima spręsti, kad jiems žymiai geriau sekėsi laipioti ir kopti.
„Šis pirštakaulis labai panašus į australopitekų, kurie, kiek žinoma, buvo paplitę tik Afrikoje ir gerokai ankstesniu laikotarpiu (prieš maždaug nuo dviejų iki trijų milijonų metų). Tokiais maišytais bruožais pasižymintis individas negali būti priskiriamas jokiai šiandien žinomai žmonių rūšiai“, – aiškina F. Détroit.
Grifito universiteto archeologas Raineris Grünas kaulams atliko urano-torio datavimą, atskleidusį, kad palaikai yra senesni nei 50 tūkstančių metų.
„Tai visiškai nauja hominidų rūšis. Tokie atradimai dažnai nenutinka“, – sakė R. Grünas.
Deja, DNR išgavimo iš rastų fosilijų tyrimai kol kas buvo nesėkmingi – tai reiškia, kad kol kas nėra pakankamai duomenų, pagal kuriuos būtų galima nuspręsti, kurioje homininų giminės medžio vietoje turėtų atsidurti Homo luzonensis.
Tačiau F. Détroit pasidalino nuojauta ir įtarimais: „Turint omenyje visas žinias apie priešistorę, kurias šiandien esame sukaupę, Azijoje rastų homininų fosilijų duomenis ir Homo luzonensis amžių, įtariu, kad jie gali būti kilę iš kai kurių Azijos Homo erectus, galbūt Kinijos Homo erectus, tačiau šioje srityje dar turime padirbėti“.
Nepaisant to, kokie yra tikslūs rūšių ryšiai, Homo luzonensis buvimas rytinėje Azijoje vėlyvosios pleistoceno epochos metu (buvusios prieš nuo 126 tūkstančių iki 11700 metų) ir gerokai anksčiau gyvenusių australopitekų bruožai komplikuoja teoriją, kad pirmoji iš Afrikos paplitusių homininų banga buvo Homo erectus, o vėliau sekė Homo sapiens.
Pasak F. Détroit, šie atradimai dar labiau sutvirtina požiūrį, jog „prieš tūkstančius metų Homo sapiens Žemėje neabejotinai nebuvo vieni“.
„Žmogaus evoliucija yra gerokai sudėtingesnė, nei mums atrodė. Praeityje greta gyvenančios kelios žmonių rūšys buvo įprastas dalykas. O šiandien viskas yra skirtingai – esame vienintelė likusi rūšis“, – sakė R. Grünas.