aA
2011 metų rugpjūčio 15 dieną Joniškio miestelyje Molėtų rajone susirinko nemažas būrelis žmonių, stebėjusių istorinį įvykį: į artimąjį kosmosą buvo paleistas savadarbis meteorologinio baliono keliamas zondas, kuriuo iš 30 km aukščio pavyko nufotografuoti Lietuvą. O puikiausia tai, kad pavyko ne tik nufotografuoti – vėliau zondas buvo sėkmingai surastas ir išgauta jo surinkta unikali informacija.
Lietuva iš artimojo kosmoso
Lietuva iš artimojo kosmoso
© E.Kalabucko nuotr.

Įdomiausia tai, kad toks kosminis projektas buvo įgyvendintas ne kokios nors nacionalinės agentūros ar verslininkų, o paprasto moksleivio – Ernesto Kalabucko – kuris šios svajonės siekė nuo 2008 metų, kai jam buvo vos 15 metų. „Žinojau, kad tokius balionus leidžia meteorologai. Tiesiog kilo mintis prie jo prikabinti fotoaparatą. Tokie dalykai mane domina – elektronika, technika, o be to, žinojau, kad tokiame aukštyje ir Žemės linkis matosi, ir visiškai juodas dangus“, DELFI sakė projekto vykdytojas.

Iškelti tokį zondą nėra paprasta – reikia pasirūpinti šilumine visos įrangos izoliacija (30 km aukštyje yra vėsu net palyginus su dabartiniu šaltuko kandžiojimusi – ten temperatūra yra 60 ºC žemiau nulio). O įrangos reikia nemažai: paties fotoaparato, fotoaparato valdymo sistemos (pats aparatas nefotografuos), zondo pozicijos stebėjimo įrangos, energijos šaltinio visai įrangai. Zondas turi būti atsparus vandeniui, purtymui ir smūgiams. Dar reikalinga saugaus nusileidimo sistema. Ir visa tai turi tilpti į 2 kilogramus – būtent tiek iki reikiamo aukščio galima iškelti balionu.

Pirmasis bandymas įvyko 2009 rudenį, kai buvo paleistas „Glory I“. Deja, pirmas blynas prisvilo dėl neapsižiūrėjimo – nebuvo įvertinti vėjai aukštesniuose atmosferos sluoksniuose, o jie gali būti visiškai kitokios krypties nei ties žemės paviršiumi, todėl zondas keliavo neprognozuojamai ir nukrito Baltarusijos pasienio zonoje. E. Kalabuckas Baltarusijos vizos neturėjo, o padėti sutikusiems žmonėms zondo rasti nepavyko.

E. Kalabucko zondas "Glory II"
E. Kalabucko zondas "Glory II"
© E.Kalabucko nuotr.

Bet iš klaidų mokomasi – antro paleidimo metu E. Kalabuckas įvertino sąlygas visuose reikiamuose atmosferos sluoksniuose, be to, zondo aptikimui užtikrinti sumontavo netgi ne vieną, o dvi atsargines sistemas. Pagrindinė sistema, savaime suprantama, buvo GPS pozicijos nustatymo įranga. Tiesa, ne bet kokia – įprastiniuose GPS aparatuose sumontuojami aukščio ribotuvai, taip apsisaugant nuo jų panaudojimo balistinėse raketose. Moksleivis išsiaiškino, kad „Garmin 35 HVS“ imtuvo veikimo aukštis neribojamas, taigi, jį ir panaudojo.

Pirmoji atsarginė sistema veikė poziciją nustatant pagal atstumą nuo GSM antenų (tiesa, jos patikimumą riboja tai, kad GSM ryšys, nors ir veikia beveik visoje Lietuvoje, visgi, kai kur yra nepatikimas, o miškų ir ežerų krašte tokių vietų yra gana daug, be to, dideliame aukštyje ji taip pat neveiksminga, todėl negalima stebėti zondo kelionės). Antroji atsarginė pozicijos nustatymo sistema buvo paprastas radijo švyturys su atskiru maitinimo šaltiniu, kuris galėtų veikti du mėnesius po to, kai, nesėkmingų paieškų atveju, išsenka pagrindinės zondo baterijos.

Be to, gerokai patobulinta ir zonde sumontuota vaizdo fiksavimo sistema: be pagrindinio fotoaparato, fiksavusio vaizdą kas 5 sekundes, buvo sumontuotas ir antras, fotografuojantis kas 11 sekundžių, o prie zondo dugno dar priklijuota ir nedidelė vaizdo kamera, nufilmavusi pakilimą.

Visa aparatus ir pozicijos nustatymo įrangą valdanti sistema buvo surinkta, sulituota ir užprogramuota paties E. Kalabucko rankomis – jis netgi perlitavo kai kurias iš Kinijos gautas detales, mat pažiūrėjęs į jas įdėmiau išsigando dėl jų patikimumo.

Pasidomėjus iš kur toks susidomėjimas šiuolaikiniam vaikui, atrodytų, neįprastais dalykais – litavimu, plokščių montavimu, elektrotechnika – E. Kalabuckas atsakė:

- Viskas prasidėjo nuo to, kad mano tėvas prie technikos. Jis stalius, turi dirbtuves. Lituoklį rankose laikau nuo dešimties metų. Kai atsirado kompiuteris, internetas, pradėjau domėtis elektrotechnika, po truputį tobulėjau. Pirmas plokštes pradėjau gamintis nuo trylikos metų. Aišku, jos dabar juokingai atrodytų.

Pasimokęs iš pirmojo zondo nesėkmės E. Kalabuckas atrado būdą ganėtinai tiksliai prognozuoti zondo nusileidimo vietą. Paskubomis atliekant pasirengimo darbus – rudenį E. Kalabuckas turėjo vykti studijuoti į Vilnių, o vasara jau artėjo į pabaigą – iš prognozių paaiškėjo, kad rugsėjo 15 ir 16 dienos zondo paleidimui yra beveik idealios: debesuotumas nedidelis, vėjo kryptys visuose atmosferos sluoksniuose palankios, o kitomis dienomis arba kildavo rizika, kad zondo vėl tektų ieškoti Baltarusijoje, arba buvo debesuota, taigi, ir nuotraukos nebūtų įdomios.

Nuspręsta, kad paleidimo diena bus šventinė rugpjūčio 15. Iš pat ryto Kalabuckų kieme susirinko daugybė žmonių – Ernesto draugai ir giminės. Vienas jų atvyko su parasparniu ir iš oro filmavo zondo iškėlimą.

Ernestas Kalabuckas pildo zondo balioną vandeniliu
Ernestas Kalabuckas pildo zondo balioną vandeniliu
© E.Kalabucko nuotr.

Pats projekto vadovas ir vykdytojas atliko paskutinius patikrinimus, įjungė visą reikiamą įrangą, užklijavo korpusą, pagamintą iš kieto putplasčio, vandenilio dujomis užpildė meteorologinį balioną, prie kurio pritvirtintas zondas su parašiutu. Tuomet ir prasidėjo zondo kelionė į aukštį, kuris yra tris kartus didesnis, nei skraido keleiviniai lėktuvai. O pats E. Kalabuckas su draugais dviem ekipažais išvyko savo zondo gaudyti.

Paaiškėjo, kad, kaip ir numatyta pasiekus 30 kilometrų aukštį sprogus meteorologiniam balionui zondas po 2 valandų ir 10 minučių skrydžio nusileido iš esmės ten, kur ir prognozuota – pievoje tarp Anykščių ir Utenos. Visiškai sveikas. Fotoaparatai vis dar veikė ir fotografavo aplinką. Tiesa, vienas objektyvas buvo aprasojęs, bet paaiškėjo, kad rasojimas prasidėjo tik zondui besileidžiant, taigi, nuotraukoms tai nepakenkė.

Ernesto Kalabucko sukurtas zondas
Ernesto Kalabucko sukurtas zondas
© E.Kalabucko nuotr.


Beliko džiaugtis rezultatais: pagrindinis fotoaparatas užfiksavo 2092 nuotraukas, antrasis – 1023. Vaizdo kameroje – 23 minutės vaizdo. Ir visa tai – unikalūs kadrai, unikali filmuota medžiaga. „Jausmas nepakartojamas, kai suvoki, kad kadrai, kuriuose matomas kosmoso juodumas, žemės išlinkimas ir mėlynas atmosferos sluoksnis, padaryti mano sukurtos įrangos, o ne kokio nors NASA erdvėlaivio“, - rašoma E. Kalabucko projekto svetainėje.

DELFI projekto vykdytojo klausė, ar tokie šiandieniniai kosminiai darbai ir ateities tikslai – kurti raketas ir galbūt jas leisti jau iškeltas į 30 kilometrų aukštį – nereiškia, kad jis tolimesnės ateities nesieja su Lietuva, kurioje kosminės technologijos vystomos labai vangiai.

- Kol kas planų išvykti nėra. Kurti produktus ir pardavinėti juos į užsienį galima ir būnant čia, - sakė dabar telekomunikacijų fiziką ir elektroniką studijuojantis vaikinas.

E. Kalabucką labai nustebino Lietuvos žmonių dosnumas:

- Draugas pasiūlė sukurti puslapį paramai rinkti. Pagalvojau, kad neišdegs, kad niekas neduos savo pinigų vaikui su kosminėmis idėjomis. Bet nustebino tai, kad žmonės domėjosi, paremdavo visiškai nepažįstami žmonės. Vykdydamas antrąjį projektą detales pirkau jau už rėmėjų pinigus. Pelno nebuvo, bet projektas nebuvo ir nuostolingas.

Bendra abiejų zondų kaina buvo apie 4000-5000 litų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Seksas su robotu? Nustebtumėte sužinoję, kiek daug žmonių to paslapčia norėtų (17)

Daugybę kartų girdėjome, kad dirbtinis intelektas ir robotai atims mūsų darbus. Bet ar jie gali...

Norvegų mokslininkai rado gudrų būdą, kaip sustabdyti mirtį nešančią stichiją Žemėje (31)

Dideli, vandenynuose susiformavę, uraganai gali būti labai pavojingi. Jie griauna miestus, naikina...

Britų mokslininkai sugalvojo, ką daryti su astronautų šlapimu ir krauju: sulaukė keistų reakcijų (13)

Statyti Marse bazes – labai nepigu, nes kaštus į kosmosą iškeltų sunkių medžiagų...

NASA padidino tikimybę, kad asteroidas Bennu trenksis į Žemę: kada tai nutiktų (89)

NASA neseniai atnaujino prognozes, vertinančias tikimybę, kad asteroidas Bennu , vienas iš...

Mokslas išsiaiškino, koks yra Visatos likimas: viską sureguliuoja entropija arba antrasis termodinamikos dėsnis (81)

Sujaukta virtuvė, nepaklota lova, išmėtytos knygos, aplinkui dulkės – visa tai nutinka dėl...

Top naujienos

Visoje Lietuvoje baimę sėjęs 6 žmonių žudikas iš „Čigonų gaujos“ gailisi praeities ir svajoja išvykti į Baltarusiją (15)

Prieš porą dešimtmečių siaubą vienkiemių gyventojams kėlusios vienos žiauriausios šalies...

Aistė Žebrauskienė | D+

Paskaičiavo, kiek jau permokame už būstą: kaistanti NT rinka slenka link pavojingos ribos

Per metus butų kainos Lietuvoje augo dviženkliu tempu ir pasiekė 18 proc. Lietuvos banko (LB)...

Vytenis Miškinis | D+

Po sovietinio kalėjimo klaipėdietis laisvėje nebeprisitaikė: atėmęs dvi gyvybes pats sulaukė negailestingos lemties

„Nuteisti išimtine mirties bausme“, - tokį nuosprendį 1993 metais išgirdo klaipėdietis...

Naujausia prognozė nieko gero nežada: savaitgalis šiluma nedžiugins (1)

Šeštadienio dieną Lietuvos orus lems iš pietryčių artėjantis ciklonas. Orai šalies pietiniuose...

Roma Macijauskaitė | D+

Norvegijoje psichoterapiją studijuojanti Lina – apie garsiuosius vaikų atėmimus: valstybė pralaimėjo ne vieną bylą, bet žmonės bijo iki šiol

Prieš trylika metų sprendimas persikelti gyventi į Norvegijos sostinę Oslą Baltrukonių šeimai...

Netikėtai išaugęs mirčių nuo COVID-19 skaičius medikams užminė mįslę: kai kas gana stipriai „nesueina“ (874)

Lietuvoje šiuo metu fiksuojamas vienas didžiausių mirštančiųjų nuo koronaviruso rodiklis...

Paini 66 m. moters byla: buvo rasta nužudyta intymumo reikalavusiu būdu (38)

1975 metais Kanados Ontarijo provincijos Stratrojaus miestelis, esantis maždaug už 35 km į vakarus...

Kaišiadorių rajonas išties vertas dėmesio, tik ne visi tai žino: pramogų gausa nustebins net didžiausius skeptikus (10)

Važiuojant tarp Vilniaus ir Kauno pravažiuojami Kaišiadorys , bet ar užsukate į šį miestą?...

Jovita atrado nišą, kuri Lietuvoje – dar tuščia: Didžiojoje Britanijoje ši paslauga yra labai populiari (67)

Jovita Mikštė yra profesionali namų organizatorė. Mažai ką sako? Iš tiesų, Lietuvoje ši...

Tyrimas: „Moderna“ vakcina nuo COVID-19 šiek tiek geresnė už „Pfizer“ (89)

Penktadienį JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro ( CDC ) paskelbtame naujame tyrime,...