Iki heliocentrinės teorijos gimimo M. Kopernikas buvo universalus mokslinčius, studijavęs net keletą nesusijusių mokslo disciplinų, įskaitant ir bažnytinę teisę bei mediciną. Ir nors į mūsų galvas įkalta „tiesa“, neva Katalikiškoji Bažnyčia ant laužų čirškindavo kiekvieną heliocentrizmo išpažinėją, iš tikrųjų M. Kopernikas su Bažnyčia sutarė labai neprastai. Karjeros pradžioje jis buvo išrinktas kanauninku (vienu „laipsniu“ už vyskupą žemesnis dvasininkijos luomo rangas) ir prieš susidomėdamas astronomija uoliai dirbo bažnytinį darbą, todėl paskui Bažnyčioje jis turėjo ne vien kritikų, bet ir daug palaikančių užtarėjų.
Ir tai – dar ne visi 70 metų trukusio M. Koperniko gyvenimo ir karjeros netikėtumai.
M. Kopernikas niekada neįgijo net bakalauro laipsnio
Jis studijavo ne vienoje aukštojoje mokykloje, tačiau metraščiuose jokių įrašų apie tai, kad jam būtų suteiktas bakalauro laipsnis, nėra. Vėliau jis buvo priimtas į Krokuvos universitetą (Lenkija), Bolonijos universitetą (Italija), Padujos universitetą (Italija). Tiesa, kaip rašoma Stanfordo filosofijos enciklopedijoje, anuomet siekiant bažnytinės karjeros bakalauro laipsnio iš vyrų niekas nereikalaudavo, todėl M. Koperniko karjeros kelias susiklostė taip neįprastai.
M. Kopernikas užsiėmė gydytojo praktika, nors neturėjo mediko išsilavinimo
M. Koperniko tėvas mirė, kai būsimajam astronomui buvo 11 metų. Tada jį ir tris jo brolius globoti ėmėsi jo dėdė vyskupas. Kai dėdė paseno ir pasiligojo, M. Kopernikas ėmėsi gydytojo amato. Gydė M. Kopernikas ne tik savo dėdę, bet ir jo įpėdinį bei kitus savo kapitulos narius. Medicininį išsilavinimą patvirtinančio dokumento jis niekada nebuvo įgijęs.
M. Kopernikas buvo ir ekonomistas
Stanfordo filosofijos enciklopedijoje rašoma, kad prieš įsimylėdamas astronomiją, jis rašė esė apie valiutos stabilizavimo būdus, be to, yra parašęs „Traktatą apie pinigus“.
Iš tikrųjų M. Kopernikas nemanė, kad Žemė sukasi aplink Saulę
Jo teorijoje buvo postuluojama idėja, kad Žemė ir kitos planetos sukasi aplink centrą, kuris yra netoli Saulės, bet ne aplink pačią Saulę. Kitas svarbias jo aksiomas prisimena internetinis leidinys „Christian Science Monitor“.
M. Kopernikas idėjų nusižiūrėjo iš kitų astronomija besidomėjusių vyrukų
M. Kopernikas nebuvo pirmasis sugalvojęs, kad ne viskas danguje sukasi aplink Žemę. Pitagoro mokyklos auklėtiniai manė, kad Žemė sukasi aplink kažkokį ugnies centrą, bet ne Saulę, o Senovės Graikijos astronomas Aristarchas manė, kad Žemė per dieną apsisuka 360° ir sukasi aplink Saulę.
M. Kopernikas buvo smerkiamas ar išjuokiamas kur kas mažiau nei įsivaizduojame
Apie heliocentrizmo teorijos fiasko prieš Katalikų Bažnyčią byloja toli gražu ne visi šaltiniai. M. Kopernikas savo teorijos rankraščius buvo nusiuntęs daugeliui astronomų ir mokslininkų. Kai kurie iš jų užsiminė, kad jo idėjos gali kirstis su Biblijos tiesomis, tačiau daugelis jo mintis palaikė.
Anaiptol
Matematikos profesorius Georgas Joachimas Rheticusas netgi parašė ir išplatino M. Koperniko heliocentrinės teorijos įvadą, nes manė, kad susidomėjimas jo idėjomis yra nepelnytai menkas. Būtent todėl M. Kopernikas nusprendė išleisti fundamentalųjį savo darbą „De revolutionibus orbium coelestium“ („Apie dangaus sferų sukimąsi“), kuriame jis paskelbė, kad Žemė sukasi aplink tašką, artimą Saulei.
M. Kopernikas buvo gerokai laimingesnis už G. Galilėjų
M. Kopernikas mirė netrukus po to, kai jo idėjos buvo išspausdintos. O štai po kelių dešimtmečių Galilėjas Galilėjus atsidurs inkvizicijos teisme ir gaus namų arešto už tai, kad matematiškai mėgino įrodyti M. Koperniko idėjas. M. Kopernikui tebebūnant gyvam, jo teorija turėjo tiek pavyduolių priešininkų, tiek palaikančių užtarėjų.
