Piešiniai rasti pastate, kuris vis dar atkasinėjamas ir restauruojamas. Šis pastatas stovėjo Mino civilizacijos Akrotirio mieste Teros saloje. Apie 1650 metus prieš mūsų erą, po katastrofiško ugnikalnio išsiveržimo Teroje, kuri dabar vadinama Santorini sala, kaip manoma, Mino civilizacija žlugo. Ugnikalnio išsiveržimas prie pietinio salos kranto esantį Akrotirio miestą palaidojo po storu pelenų sluoksniu ir tokiu būdu išsaugojo daugelį pastatų bei kitų radinių.
Akrotirio teritorijoje iki šiol iškasta apie 10 pastatų, iš kurių didžiausias vadinamas „Xeste 3“, stovintis netoli senosios prieplaukos. Sprendžiant iš pastato dydžio ir puošnių sienų spėjama, kad tai buvo kokios nors paskirties viešasis pastatas, pavyzdžiui, šventykla ar vieta ritualinėms ceremonijoms.
Įspūdingiausias „Xeste 3“ piešinių fragmentas – kelios spiralės. Kiekviena jų yra 32 centimetrų skersmens ir yra išdabintos taškais. C.Papaodysseusas su kolegomis nustatė, kad tai – beveik idealios Archimedo spiralės (figūros, griežtai nusakomos paprastos matematinės formulės, kuri numato, kad atstumas tarp vijų yra konstanta).
Kai kurios spiralės – pavyzdžiui tokios, kurios matomos ant sraigių kiautų – gamtoje tikrai nėra retenybė. Kai kurias nesunku sukurti sukant siūlą apie centre esantį smeigtuką. Bet Archimedo spiralė nė į vieną iš jų nepanaši. „Panašu, kad gamtoje jos atitikmenų nėra“, - sakė mokslininkai.
„Tai – ankstyviausias laikas, kai aptikta tokia pažangi geometrinė figūra. Kita tokai figūra buvo nubraižyta tik 1300 metų vėliau“, - sakė C.Papaodysseusas. mokslininkas su kolegomis savo atradimus aprašė žurnale „Archaeometry“.
C.Papaodysseusas su kolegomis pripažįsta, kad negali tiksliai pasakyti kiek iš tikrųjų Teros menininkai išmanė apie geometrijos principus, kurie buvo naudojami kuriant piešinius, nes nėra žinoma apie jokius rašytinius šio periodo šaltinius.
Bet jis tvirtina, kad „kuriant sienų piešinius reikėjo mažų mažiausiai eksperimentuoti su geometrijos įrankiais, o taip pat turėti įspūdingą geometrijos jausmą“.
Spiralės formos piešinius ant Xeste 3 sienų kasinėjimų vietoje dirbantys archeologai pastebėjo dar prieš metus. Bet C.Papaodysseusas sakė, kad dauguma žmonių anksčiau manė, kad šios figūros buvo nupaišytos ranka.
Ištyrus paaiškėjo, kad spiralės yra nubraižytos pernelyg tiksliai: paprastai spiralės nuokrypis nuo griežtos matematinės formos yra ne didesnis nei trečdalis milimetro. C.Papaodysseusas mano, kad siekti tokio tikslumo tikriausiai padėjo šablonai, kurie turėjo būti padalinti į šešias dalis, kad būtų lengviau transportuoti, o piešinius būtų lengviau sutalpinti į turimą plotą.
Tačiau išliko labai svarbus klausimas – kaip gi buvo pagaminti patys šablonai?
Mokslininkai pasiūlė vieną santykinai paprastą būdą sukonstruoti tokią spiralę nežinant tikslios matematinės jos formulės. Apskritimą galima padalinti dideliu kiekiu spindulių su vienodo dydžio kampais tarp jų, o taip pat didžiojo apskritimo viduje nubraižyti daug koncentrinių apskritimų.
Taškų seka, kuomet paeiliui būtų pereinama prie kito spindulio, o po to – prie labiau į išorę esančios apskritimo dalies, turėtų būti sujungiama į Archimedo spiralę. Bet apskritimo padalijimas į daugiau nei dvylika vienodo dydžio dalių – toli gražu nėra lengva užduotis – tuo gali įsitikinti kiekvienas tai pabandęs.
C.Papaodysseusas su kolegomis nustatė, kad spirales puošiantys taškai yra išdėstyti beveik tiksliai ant radialinių linijų, kurios būtų įbrėžtos į apskritimą, padalintą į 48 lygias dalis.
Sienų piešiniai patys savaime negali patvirtinti, jog Teros gyventojai geometriją mokėjo pakankamai, kad galėtų kampą padalyti lygiai pusiau. Bet, pasak graiko, labai panašu, kad taip yra.
