JAV tyrėjai iš privataus Case Western Reserve universiteto bei Wayne State ir Virdžinijos valstijos universitetų atliko tyrimą su jų sukurtomis 200 kartų už žmogaus plauko storį dalelėmis – hemostatinėmis nanodalelėmis. Šios dalelės ypač stipriai padidina kraujo krešėjimą, taip greitai uždarydamos pažeistas kraujagysles – dėl to padidėja šansai, kad sužeista auka nenukraujuos ir išgyvens. Mokslininkai šias nanodaleles išbandė su pelėmis, o dabar tęs tyrimus ir aiškinsis, ar šios dalelės yra tinkamos naudoti žmonėms – tiek vidiniam, tiek išoriniam kraujavimui stabdyti.
Tokios dalelės būtų ypač reikalingos sustabdant nekontroliuojamą kraujavimą, ypač sprogimų aukoms. Dažniausiai sprogimai sukelia daugybinius kūno pažeidimus ir kraujavimas iš jų tampa pagrindine mirties priežastimi. Dar viena aktuali sritis šiam atradimui – automobilių susidūrimų aukos bei kiti nelaimingi atsitikimai, kurių metu dėl nesustabdomo kraujavimo žūsta apie du milijonus žmonių.
Žmogaus organizmas turi savo natūralų kraujo krešėjimo mechanizmą – specialūs kraujo kūneliai trombocitai susikabina tarpusavyje ir taip sukuria pažeistų kraujagyslių „kamščius“, kurie sustabdo kraujavimą. Šis mechanizmas gerai veikia įbrėžimams ir įpjovimams, tačiau esant rimtesniam pažeidimui, trombocitai nesugeba greitai atlikti savo darbo ir kraujavimas gali turėti katastrofiškas pasekmes.
Mokslininkų sukurtos nanodalelės turi po kelias čiuptuvus primenančias proteinų grandines, kuriomis jos prisikabina prie kraujyje esančių trombocitų. Taip jos greitai sukabina daug šių kraujo kūnelių ir ši grandininė reakcija paspartina krešėjimą. Mokslininkai nustatė, kad suleidus šių dalelių rimtai sužeistoms pelėms, jų išgyvenimo šansai padidėjo 60-90 procentų. Šios dalelės gali būti saugomos miltelių pavidalu iki dviejų savaičių – tereikia suberti juos į sūrų vandenį ir krešėjimo tirpalas paruoštas suleisti pacientui. Dabar naudojamas kraujo krešėjimą skatinančias priemones turi būti nuolat šaldomos ir net tada jos yra tinkamos naudoti vos kelias dienas.
Be to, medžiagos, iš kurių yra pagamintos šios hemostatinės dalelės, yra naudojamos medicinoje, tad jos neturėtų „konflituoti“ su žmogaus imunine sistema. „Visgi reikia giliau ištirti, kaip šios dalelės paveikia natūralų krešėjimo bei kitus kūne vykstančius procesus. Taip pat svarbu suprasti, kaip ilgai šios dalelės užsilieka organizme,“ – sako Jungtinės karalystės Nanotechnologijos instituto vadovas Markas Morrisonas.
