O neseniai atlikta analizė atskleidė, kad ši mįslinga fosilija iš tiesų yra minkšto lukšto kiaušinis – didžiausias kada nors rastas, rašo sciencealert.com. Jį, kaip manoma, prieš maždaug 68 mln. metų veikiausiai padėjo kažkokia išnykusi vandens gyvatė ar driežas.
Šis atradimas padarys galą beveik dešimtmetį trukusioms spėlionėms apie šią fosiliją ir gali pakeisti tai, kas žinoma apie jūrinių būtybių gyvenimą šioje eroje, sakė mokslinio darbo, kuris neseniai buvo paskelbtas žurnale „Nature“, pagrindinis autorius Lucas Legendre‘as.
„Gerai išsilaikę fosiliniai minkšto lukšto kiaušiniai aptinkami labai retai, – agentūrai AFP sakė Ostine veikiančio Teksaso universiteto mokslinis bendradarbis L. Legendre‘as. – Šis naujasis kiaušinis yra tikrai didžiausias iki šiol kada nors atrastas minkšto lukšto kiaušinis. Mes nežinojome, kad šie kiaušiniai gali susiformuoti iki tokio didžiulio dydžio. Kadangi keliame hipotezę, kad kiaušinį padėjo didžiulė jūrinė reptilija, jis gali suteikti unikalių žinių apie šių gyvūnų reprodukcinę strategiją.“
Šią fosiliją Antarktidoje 2011 metais aptiko grupė Čilės mokslininkų. Ji primena susiraukšlėjusią iškeptą bulvę, tik jos dydis yra 28 ir 18 cm. Daugelį metų atvykę mokslininkai tyrinėjo šią fosiliją, tačiau be rezultatų, kol 2018 metais vienas paleontologas pareiškė, kad tai gali būti kiaušinis.
Milžiniškas atradimas
Tai nebuvo akivaizdžiausia hipotezė dėl šio objekto dydžio ir išvaizdos. Be to, viduje nebuvo skeleto, kuris leistų šią hipotezę patvirtinti.
Fosilijos dalių analizė parodė, kad jos „struktūra yra sluoksninė ir panaši į minkštą membraną, o išorinis kietasis sluoksnis yra gerokai plonesnis, o tai leido manyti, kad tai yra minkštas lukštas, – sakė L. Legendre‘as. – Tai patvirtino ir cheminė analizė, parodžiusi, kad kiaušinio lukštas skiriasi nuo išorinių nuosėdų aplink jį ir kad iš pradžių tai buvo gyvas audinys.“
Tačiau dar liko įminti kitų mįslių, įskaitant ir tai, koks gyvūnas padėjo tokį milžinišką kiaušinį. Anksčiau aptiktas tik vienas didesnis kiaušinis ir jį padėjo dabar jau išnykęs paukštis epiornitas iš Madagaskaro.
Mokslininkai mano, kad šį kiaušinį padėjo ne dinozauras, nes tuo metu Antarktidoje gyvenę dinozaurai buvo per maži, kad galėtų padėti tokį didžiulį kiaušinį. Be to, jų kiaušinių buvo sferiniai, o ne ovalo formos.
Ekspertai mano, kad šį kiaušinį padėjo kažkokia reptilija veikiausiai iš vadinamųjų mozazaurų, kurie gyveno tame regione.
Šią teoriją patvirtina ir tai, kad kiaušinis buvo rastas vietoje, kur anksčiau buvo rasta ir mozozaurų jauniklių ir kitų jūrinių roplių, vadinamų pleziozaurais, skeletų.
Minkšto lukšto dinozaurų kiaušiniai
Šis naujausias mokslinis darbas žurnale „Nature“ buvo paskelbtas kartu su kita moksline studija, kurioje ginčijama, jog minkšto lukšto kiaušinius dėjo ne tik reptilijos, bet ir dinozaurai.
Daugelį metų ekspertai manė, kad dinozaurai dėjo tik kieto lukšto kiaušinius, ir savo išvadas grindė duomenimis apie rastas fosilijas.
Tačiau Amerikos gamtos istorijos muziejaus paleontologijos skyriaus kuratorius Markas Norellis sakė, kad Mongolijoje aptikta grupė fosilizuotų dinozaurų protoceratopsų embrionų paskatino persvarstyti šią nuomonę.
„Kodėl mes dinozaurų kiaušinių randame tik taip sąlyginai vėlai, Mezozojuje, ir kodėl tik keliose dinozaurų grupėse? – sakė kartą savęs paklausęs mokslininkas. – Ir kodėl mes neradome ceratopsinių dinozaurų kiaušinių lukštų, nors ceratopsiniai dinozaurai yra dažniausiai pasitaikantys gyvūnai daugelyje Azijos ir Šiaurės Amerikos vietų, kur randama dinozaurų kiaušinių?“
Jis spėjo, kad ankstyvieji dinozaurai dėjo kiaušinius su minkštais lukštais, kurie dėl tokios lukšto struktūros ne suakmenėdavo, o tiesiog suirdavo.
Norėdamas patikrinti šią teoriją, M. Norellis ir jo komanda išanalizavo medžiagą aplink kai kuriuos fosilizuotus protoceratopsų skeletus ir kitą, kaip manoma, mozazauro naujagimių fosiliją.
Jie aptiko cheminių pėdsakų, rodančių, kad dinozaurus supo minkšti odiniai kiaušinių lukštai.
„Pirmojo dinozaurų kiaušinio lukštas buvo minkštas“, – savo tyrimo išvadose konstatuoja M. Norellis ir jo komanda.
