Madūzų ne tik sparčiai daugėja. Jos didėja ir užima naujus plotus. Vienas iš jų – Meksikos įlanka.
Medūzų yra įvairių dydžių. Pačios didžiausios užauga net iki 30 kilogramų. Jos turi maždaug 20 metrų ilgio čiuptuvus. Tokios medūzos Meksikos įlankoje pasirodė prieš keletą metų. Jos jau kelia siaubą poilsiautojams, sutrikdė žvejybos pramonę – didžiuliais kūnais užpildo žvejų tinklus.
Dėl medūzų antplūdžio pavojaus varpus jau muša ir mokslininkai. Meksikos įlankoje medūzų „okupuotuose” rajonuose jau išnyko lašišos, sidabrinės sardinės, nuo krantų tolsta jūrų vėžliai, nyksta saulažuvės.
Mokslininkus stebina medūzų gebėjimas sparčiai veistis jūros vandenyse, kuris iš teršiamos aplinkos sugeria angliarūgštės dujas. Medūzos nuo seno žinomos kaip švarių vandenų gyvūnai.
Sunku tirti
Medūzas dėl jų kūno sandaros labai sunku tirti. Jos neturi smegenų. Jas atstoja išsišakojusi nervų receptorių sistema, kuri jautriai reaguoja į kvapus, šviesą, kitus signalus. Čiuptuvais pagautas aukas stipriais nuodais medūzos nužudo per milijoninę sekundės dalį.
Iki šiol nežinoma, kokia medūzų amžiaus trukmė. Manyta, kad jos gyvena tik keletą savaičių. Tačiau Č.Uidmoras sakė išlaikęs akvariume medūzą net keletą metų.
Medūzos daugiausiai tyrinėtos akvariumuose ir laboratorijose. Tai negalėjo atstoti stebėjimų natūraliomis sąlygomis.
Pastaruoju metu sukurta technika, kuri palengvins medūzų tyrinėjimus. Atsirado nuotolinio valdymo specialūs povandeniniai aparatai. Nardant tirti medūzas pavojinga, nes jų nuodai kenkia ir žmonėms.
Mokslininkai tirs medūzų kvėpavimą, jų sunaudojamą deguonies kiekį. Svarbiausia atsakyti į klausimą, kodėl staiga pradėjo gausėti jų populiacija ir kokius pokyčius tai atneš vandenynams.
Greitai prisitaiko
Monterei Bei mokslinio tyrimo instituto mokslininkai Meksikos įlankoje jau tiria medūzas. Jie naudoja laivą „Point Lobos” ir povandeninį aparatą “Ventana“. Aparatas su keturiomis talpomis nuleidžiamas ant įlankos dugno. Jose susirenka įvairiausi gyvūnai, taip pat ir medūzos. Prie talpų prijungti įvairūs sensoriai, kurie stebi gyvūnus. Informacija apie jų elgesį fiksuojama.
Po kurio laiko talpos iškeliamos, jų turinys analizuojamas laivo ir instituto laboratorijose. Mokslininkams pirmiausia rūpi sužinoti, kiek medūzos kvėpuodamos sunaudoja grynanglio. Iki šiol tai nebuvo tirta. Įtariama, kad Žemėje gyvenančios jau daugiau nei 650 milijonų metų medūzos sugeba stebėtinai gerai prisitaikyti prie aplinkos pokyčių.
Vis labiau teršiama ir staigių pokyčių krečiama planeta daugeliui gyvūnų tampa tarsi pragaru. Medūzos greitai prisitaikė gyventi ekstremaliomis sąlygomis.
Mažėjant bendrai biologinei vandenynų masei, medūzų daugėja. Manoma, kad jau dabar jos sudaro apie trečdalį Ramiojo vandenyno biomasės.
