M. G. Sales vadovauja Koimbros universiteto Biožymenų jutiklio mokslinių tyrimų grupei (angl. „BioMark Sensor Research group“), kuri kuria pažangias jutiklių technologijas, skirtas pritaikyti sveikatos, aplinkosaugos ir maisto saugos srityse.
Meditacija yra plačiai praktikuojama dėl naudos fizinei ir psichikos sveikatai: nuo streso mažinimo iki širdies ir kraujagyslių stiprinimo. Tačiau biocheminiai mechanizmai, kurie paaiškintų šį kūno ir psichikos ryšį, vis dar neištirti. M. G. Sales tai suintrigavo ir ji priėmė iššūkį.
Ląstelių komunikacija
2015–2018 m. M. G. Sales rengė savo komandai meditacijos sesijas ir buvo nustebinta jų poveikio. „Visi labiau susitelkė į darbą ir jo rezultatus, mažiau rūpinosi nereikšmingais trukdžiais“, – teigia ji.
Tuo pat metu mokslininkė buvo panirusi į mokslinę literatūrą apie vadinamąsias tarpląstelines vezikules – mažas pūsleles, kurios nešioja po organizmą informaciją ir perduoda ją ląstelėms. Ji buvo sužavėta jų gebėjimo įveikti kraujo-smegenų barjerą – membraną, saugančią mūsų smegenis.
„Ar tarpląstelinės vezikulės gali užpildyti trūkstamą grandį?“, – svarstė ji.
Norėdama atsakyti į šį klausimą, mokslininkė subūrė tarptautinę ekspertų komandą ir pradėjo penkerių metų trukmės mokslinį projektą MindGAP, kuris tęsėsi nuo 2019 iki 2024 m. ES finansuotas mokslinis tyrimas subūrė tyrėjus iš Koimbros universiteto Portugalijoje, Linnaeus universiteto Švedijoje, Oulu universiteto Suomijoje, taip pat Portugalijos onkologijos instituto bei VTT techninių tyrimų centro Suomijoje.
Jų tikslas buvo ištirti biocheminius smegenų ir kūno ryšius, ypač tarpląstelinių vezikulių vaidmenį, ir sukurti naujus sveikatos būklės stebėsenos įrankius.
MindGAP komanda išsikėlė du pagrindinius tikslus. Pirmiausia, nagrinėdami nuo vėžio pasveikusių žmonių, kurie užsiėmė meditacija, tarpląstelines vezikules, siekė nustatyti bet kokius konkrečiai su meditacija susijusius įtakos veiksnius.
Antra, tyrėjai planavo sukurti prietaisą, galintį greitai peržiūrėti tarpląstelines vezikules ir atrinkti galimus biožymenis, t. y. išmatuojamus rodiklius, kurie leistų numatyti ligos pradžią prieš organizmui susergant.
Meditacijos poveikio nustatymas
Mokslininkai pradėjo didelį nuo vėžio pasveikusių žmonių kraujo plazmos tyrimą, lygindami dalyvius, kurie reguliariai užsiėmė meditacija, su tais, kurie meditacija neužsiėmė.
Atliekant šį tyrimą tarpląstelinėse vezikulėse buvo nustatytos septynios mikro-RNR molekulės, kurias galima sieti su meditavimu. Mikro-RNR – tai labai mažos genetinės medžiagos dalelės, kurios turi poveikį genų raiškai ląstelėse.
Šie atradimai yra reikšmingi, nes leidžia daryti prielaidą apie tai, kaip meditacija gali paveikti ląstelių komunikaciją ir prisidėti prie geresnės sveikatos būklės.
Neseniai atlikti tyrimai patvirtina šią idėją, parodydami, kad dėmesingo įsisąmoninimo praktikos gali slopinti uždegimus ir skatinti ląstelių atsistatymą, o šie procesai yra būtini, norint išlaikyti gerą sveikatos būklę ilgalaikėje perspektyvoje.
Deja, COVID-19 pandemija sutrukdė klinikiniam tyrimui ir meditacijos sesijos buvo pradėtos rengti nuotoliniu būdu. Todėl, norint patvirtinti nustatytų biožymenų klinikinį reikšmingumą, reikalingi tolesni tyrimai.
Proveržį žadantis prietaisas
Tyrėjų komanda vis dėlto padarė įspūdingą proveržį – sukūrė prietaisą, galintį aptikti kraujyje tarpląstelinių vezikulių signalus. Naudodami plastikinius antikūnus, tyrėjai sugalvojo pagaminti vienkartines, maždaug kredito kortelių dydžio kasetes, kurios gali išskirti iš kraujo mėginių tarpląstelines vezikules ir jas ištirti.
Plastikiniai antikūnai – tai sintetinės, polimerų pagrindu sudarytos medžiagos, skirtos imituoti natūralių antikūnų funkciją ir savybes. Šie dirbtiniai antikūnai kuriami pasitelkiant techniką, vadinamą molekuliniu įspaudu, kurią naudojant suformuojami polimerai su specialiomis ertmėmis, atitinkančiomis nutaikytos molekulės (antigeno) dydį, formą ir chemines savybes.
„Ši technologija leidžia mums vienu prietaisu atlikti kelis žingsnius ir praktiškai bei nebrangiai nustatyti mikro-RNR kiekį“, – teigia profesorius Caglaras Elbukenas, Oulo universiteto mokslinių tyrimų grupės „Elbukeno laboratorija: mikroskysčiai ir biojutikliai“ vadovas.
Medicinos srityje vis labiau augant susidomėjimui mikro-RNR molekulėmis, MindGAP prietaisas ateityje galėtų turėti ir daugiau pritaikymo galimybių.
2024 m. Nobelio premija fiziologijos ar medicinos srityje skirta už mikro-RNR molekulės ir jos genų reguliavimo funkcijos atradimą, kuris turi lemiamą vaidmenį padedant mokslininkams suprasti ligų veikimo mechanizmus.
„Greitas ir ekonomiškai efektyvus mikro-RNR kiekybinis nustatymas – svarbi technologija, kuri gali padėti diagnozuoti vėžį, širdies ir kraujagyslių, Alzheimerio ir kitas neurodegeneracines ligas“, – teigia C. Elbukenas.
Pirmiausia – prevencija
M. G. Sales įžvelgia net dar didesnes galimybes. Ji svajoja apie ateitį, kurioje tokios technologijos galėtų užbėgti ligoms už akių dar nepasireiškus simptomams ir įgalintų proaktyvią sveikatos priežiūrą.
„Jei nustatytume biožymenis, kurie gali numatyti sveikatos problemas, mūsų įrankis galėtų pranešti žmonėms, kada atkreipti dėmesį ir pasirūpinti savo organizmu ir sveikata“, – teigia ji.
Šis metodas galėtų iš esmės pakeisti mūsų suvokimą apie sveikatą ir ligas: užuot gydydamiesi nuo ligų, galėtume susitelkti į jų prevenciją ir taip sumažinti sveikatos apsaugos sistemoms krentančią naštą.
Dabar, kai žinome, jog meditacija gali sumažinti organizme ligos informaciją nešiojančių ląstelių kiekį, kitas žingsnis bus suprasti, ar įmanoma kada nors išmokyti smegenis slopinti vėžį, neleisti jam plėstis arba prisidėti prie gijimo.
Šiame straipsnyje minėti moksliniai tyrimai buvo finansuoti ES programos „Horizontas“ lėšomis. Kalbintų asmenų nuomonė nebūtinai atspindi Europos Komisijos nuomonę. Jei jums patiko šis straipsnis, apsvarstykite galimybę pasidalyti juo socialiniuose tinkluose.
Straipsnis buvo publikuotas ES mokslinių tyrimų ir inovacijų žurnale „Horizon“.