Tokia būklė, pasak jo, panaši į psichikos sutrikimą – lengvą maniją.
„Mes iš tikrųjų esame labai laimingi, džiaugsmingi, mums susiaurėja sąmonės laukas ir visa, kas nesusiję su mūsų meilės objektu ir mūsų santykiais, tampa praktiškai nebesvarbu, mes koncentruojamės tik į tai, gerąja to žodžio prasme“, – pasakoja medikas.
Jo teigimu, tokia būsena tęsiasi ne taip ilgai – 0,5–1,5 metų, o paskui meilė pereina į brandesnį laikotarpį, kur džiaugsmo mažiau, bet adekvačiau vertiname ir save, ir partnerį, ir aplinką. Nors posakis, kad meilė trunka trejus metus, pasak mediko, ne visiškai teisingas.
„Kaip minėjau, tai yra tik pirma fazė, apsvaigimo fazė, bet meilė tęsiasi ir gali tęstis visą gyvenimą ir tam yra biologinis pagrindas. Laimės hormonus keičia kiti – oksitocinas, kuris yra prisirišimo, saugumo toksai neuromediatorius. [...] Įrodyta, kad oksitocinas išsiskiria tada, kada mes palaikome glaudų fizinį ryšį, tai yra tiesiog prisilietimai, apsikabinimai, pabučiavimai ir, be abejo, gerų žodžių sakymas“, – aiškina specialistas.
Išsamiau – įraše.
