Mokslininkai teigė su sinchrotronu (žiediniu dalelių greitintuvu) ištyrę puikiai išsilaikiusios fosilijos dalis. Jie ne tik išsamiau susipažino su mažapėdžių rūšies biologiniais ypatumais, bet ir pamatė, su kokiais sunkumais šis individas – suaugusi moteris susidūrė gyvenime.
Mažapėdžiai turėjo beždžionių ir žmonių bruožų, jie laikomi galimais žmonių protėviais. Fosilija buvo atrasta dešimtą dešimtmetį Sterkfonteno olose, į šiaurės vakarus nuo Johanesburgo. Mokslininkai šią rūšį pavadino Australopithecus prometheus.
„Ši fosilija daug atskleidžia apie senovės protėvių gyvenimą. Nesakome, kad mažapėdžiai yra tiesioginiai šiuolaikinių žmonių protėviai, bet jie tikrai giminingi, tikrai yra artimi mūsų protėvių giminaičiai“, – pasakoja Vitvatersando universiteto paleoantropologas Ronas Clarke‘as.
Mažapėdės kaukolę ištyrė Oksfordšyre, kur yra Britanijos turimas sinchrotronas – žiedinis dalelių greitintuvas. Jame magnetinis laukas, reikalingas pasukti daleles, turinčias krūvį, ir elektrinis laukas, reikalingas greitinti daleles, tiksliai sinchronizuojamas su jame keliaujančiu dalelių pluoštu.
Elektronai pagreitinami beveik iki šviesos greičio, kol ima skleisti 10 milijardų kartų ryškesnę už saulės šviesą, tada nukreipiami į laboratorijas – tokiu būdu mokslininkai gali tirti fosilijas su rentgeno spinduliais, nepadarydami žalos fosilijoms. Dabar mokslininkai tyrė mažapėdės kaukolės skliautą ir apatinį žandikaulį.
„Tirdami mažapėdės fosiliją, gavome naujų faktų apie tai, kaip evoliucionavome prieš daugiau nei 3 milijonus metų. Dabar žinome esminius dalykus: atėjome iš Afrikos, pirmieji žmonės atsirado Afrikoje. Tik dar nežinome, kur, kada atsirado ir kas buvo tiesioginiai mūsų protėviai. Dėl mažapėdės amžiaus ir dėl to, kad fosilija puikiai išsilaikiusi, manome, kad gausime daugiau atsakymų“, – pasakoja Kembridžio universiteto paleoantropologė Amelie Beaudet
Tikslus mažapėdės amžius dar nenustatytas. Mažapėdžiai, kaip galima suprasti iš pravardės, yra smulkių pėdų. Fosilijos pėdos – vienos iš pirmų rastų maždaug 130 cm ūgio skeleto dalių.
Mūsų protėviai Homo sapiens atsirado maždaug prieš 300 000 metų. Mažapėdžiai jau anksčiau buvo tirti sinchrotronu. Šios rūšies atstovai galėjo vaikščioti dviem kojomis, kita vertus, kai kurie požymiai rodo, kad jie laipiojo į medžius, galbūt juose miegodavo, saugodamiesi plėšrūnų. Mažapėdžių veidai buvo panašūs į gorilas, jie turėjo tvirtas rankas, su kuriomis lengvai laipiodavo. Jų kojos buvo ilgesnės už rankas, kaip ir šiuolaikinių žmonių.