Naujas NASA tyrimas parodė, kad ankstesnės gyvybės Marse pėdsakai kai kuriose planetos vietose galėjo būti sunaikinti.

Stebinantis atradimas nesumažina tikimybės, kad mokslininkams Raudonojoje planetoje pavyks aptikti gyvybės apraiškų, rašo portalas LiveScience.com.

Kosmoso agentūros NASA marsaeigis „Curiosity“, tyrinėdamas molingas nuosėdines uolienas aplink Geilo kraterį – savo nusileidimo vietą – padarė stulbinantį atradimą. Geilo krateris – vieta, kur anksčiau buvo ežeras, susiformavęs prieš 3,6 mlrd. metų, kai Raudonajai planetai sudavė smūgį asteroidas.

Molis – geras ženklas ieškant gyvybės buvimo įrodymų, nes jis paprastai susidaro tada, kai uolingi mineralai supūva po kontakto su vandeniu – esminio komponento, įrodančio, kad gyvybė egzistuoja. Molis taip pat yra puiki medžiaga, galinti išsaugoti mikrobų fosilijas.

Tačiau kai marsaeigis „Curiosity“ paėmė du vienodo senumo (3,5 mlrd. metų) argilito – nuosėdinės uolienos, kurios sudėtyje yra molio – mėginius, kuriuos vieną nuo kito skyrė 400 metų, mokslininkai nustatė, kad viename iš šių mėginių molio mineralų kiekis buvo perpus mažesnis, nei tikėtasi. Bet tame mėginyje buvo daugiau geležies oksidų – junginių, Marsui suteikiančių išskirtinę rudai rausvą spalvą.

Naujas NASA tyrimas parodė, kad ankstesnės gyvybės Marse pėdsakai kai kuriose planetos vietose galėjo būti sunaikinti.

Mokslininkų komandos manymu, šio geologinio skirtumo kaltininkas yra nepaprastai druskingas vanduo, pratekėjęs į molio sluoksnius, kuriuose gausu mineralų, ir juos destabilizavęs. Tokiu būdu mineralai buvo išplauti, uolienose visiškai nebeliko tiek geologinių, tiek galbūt netgi ir biologinių pėdsakų.

„Anksčiau mes manėme, kad molio mineralų sluoksniai, susiformavę ežero, buvusio Geilo krateryje, dugne prieš milijardus metų, išliko tokie pat, tarsi užkonservavę tą susiformavimo akimirką, – pareiškime aiškino pagrindinis tyrimo autorius Tomas Bristow, Mauntin Vju (Kalifornijoje) esančio NASA „Ames Research Center“ mokslininkas. – Tačiau vėliau kai kuriose vietose druskingas vanduo suardė šiuos molio mineralus ir taip iš esmės sunaikino uolienose buvusius pėdsakus.“

Marsaeigis tyrimą įgyvendino gręždamas Marso uolienų sluoksnius, o vėliau tam, kad išanalizuotų mėginius, pasitelkė chemijos ir mineralogijos įrangą „CheMin“.

Cheminės transformacijos nuosėdose procesas vadinamas diageneze – pasak tyrimo autorių, dėl jos po Marso paviršiumi galėjo susiformuoti nauja gyvybė, nors ji ir sunaikino kai kuriuos ankstesnės gyvybės planetos paviršiuje įrodymus.

Tad, mokslininkų teigimu, nors ankstesnieji gyvybės įrodymai galėjo pranykti dėl druskingo vandens, cheminės sąlygos, kurias šis druskingo vandens antplūdis sukėlė, veikiausiai suteikė galimybę toje vietoje plėtotis naujai gyvybei.

„Šios vietos nepaprastai tinka ieškoti senosios gyvybės pėdsakų ir vertinti gyvybės galimybes, – dėsto Kalifornijos technologijos instituto geologijos profesorius Johnas Grotzingeris, vienas iš tyrimo autorių. – Nors diagenezė sunaikino gyvybės įrodymus iš to laikotarpio, kai čia buvo ežeras, ji suformavo cheminius gradientus, reikalingus tam, kad būtų galima palaikyti požeminę gyvybę. Tad mes išties nepaprastai džiaugiamės tai atradę.“

Naujas NASA tyrimas parodė, kad ankstesnės gyvybės Marse pėdsakai kai kuriose planetos vietose galėjo būti sunaikinti.

„Curiosity“ misija į Marsą prasidėjo prieš devynerius metus. Nepaisant to, kad iš pradžių buvo numatyta, jog misija tetruks dvejus metus, marsaeigis ir toliau tęsia Raudonosios planetos tyrinėjimus ir siekia nustatyti istorinį Marso tinkamumą gyvybei. Dabar „Curiosity“ darbuotis padeda kitas naujas marsaeigis – 2021-ųjų vasarį nusileidęs „Perseverance“. Jo užduotis – rinkti uolienų ir dirvožemio mėginius, kuriuos būtų galima pargabenti į Žemę.

„Curiosity“ atlikti tyrimai ne tik atskleidė, kaip kito Marso klimatas, bet ir padėjo „Perseverance“ atsirinkti, kuriuos dirvožemio mėginius reikia rinkti, kad būtų didesnė tikimybė juose rasti gyvybės pėdsakų.

„Išsiaiškinome šį tą labai svarbaus: kai kurios Marso uolienos dalys negali tinkamai išsaugoti planetos praeities ir galimos gyvybės pėdsakų, – aiškina Kalifornijoje esančios NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos „Curiosity“ projekto mokslininkas Ashwinas Vasavada, taip pat vienas iš tyrimo autorių. – Tačiau mums pasisekė, kad abiejų rūšių uolienas aptikome greta Geilo kraterio ir, pasitelkdami mineralogiją, galime jas atskirti.“

Gyvybės paieškoms Marse šviežią impulsą suteikė naujas tyrimas, galėjęs nustatyti galimas šešių metano dujų išsiskyrimo vietas. Kaip rašo „Live Science“, šias dujas betyrinėdamas Geilo kraterį aptiko marsaeigis „Curiosity“.

Žemės atmosferoje metano dujos formuojasi tik iš biologinių šaltinių, todėl mokslininkai džiūgauja atradę šių dujų Marse.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (76)