Įrodymai paremti seisminių bangų matavimu Marse. Šiuos duomenis ketverius metus rinko NASA zondas InSight. Vienas iš svarbiausių jo atradimų – 10 ir 20 km gylyje esantys plutos savybių pasikeitimai. Apie juos sprendžiama iš skirtingų seisminių bangų sklidimo greičių.
Anksčiau buvo pasiūlyti pokyčių paaiškinimai, paremti plutos uolienų porėtumo arba cheminės sudėties skirtumais. Tačiau naujojo tyrimo autoriai teigia, kad galimas daug paprastesnis paaiškinimas: 10 km gylyje Marso uolienos yra drėgnos. Apskritai tikėtina, kad viršutiniai 20 km uolienų yra šiek tiek porėti – juos sudaro uolienos, kurios kadaise buvo palaidos ir vėliau susislėgė, tačiau ne idealiai.
Plutos pagrindas prasideda 20 km gylyje – bent jau InSight stovėjimo apylinkėse – tad ten ertmių nebelieka. Virš jų yra ertmės, kuriose gali būti ir vandens. Paėmę žemiškų uolienų, sudėtimi panašių į marsietiškas, mėginių, tyrėjai išmatavo seisminių bangų sklidimą jose trimis atvejais: kai uolienos sausos, kai jos sudrėkintos ir kai drėgnos užšaldytos. Bangų sklidimo greičiai pasirodė labai skirtingi, o drėgnos uolienos 10-20 km gylyje kaip tik gerai paaiškina InSight surinktus duomenis.
Jei 10 km gylyje Marso uolienos yra šlapios – tiksliau netgi kupinos vandens užpildytų kiaurymių – jose gali būti ir tinkamos sąlygos gyvybei. Apskritai, jei Marse kadaise gyvybės buvo, planetai sausėjant ji galėjo pasitraukti į gelmes, tad būtent ten ieškoti jos pėdsakų ir būtų perspektyviausia. Deja, kol kas nežinia, kaip bus įmanoma prasigręžti 10 km į Marso gilumą.
Tyrimo rezultatai publikuojami žurnale Geology.