1997 metais Marse nusileidęs „Pathfinder“ ir iš jo išlindęs pirmasis marsaeigis „Sojourner“ tyrinėjo vieną tokią senų potvynių užlietą žemumą, bet tą supratome tik dabar. Dar iki „Pathfinder“ misijos pradžios buvo aišku, kad nusileidimo vieta yra didelis kanalas, tačiau nusileidus surinkti duomenys neleido atmesti hipotezės, kad kanalą sukūrė uolienų lavinos ar lavos tėkmės, o ne vanduo.
Dabar, iš naujo išnagrinėjus aplinkinių regionų duomenis paaiškėjo, kad „Pathfinder“ nusileidimo kanalas yra tiesiai tarp senovinės jūros ir šiaurinio vandenyno baseinų. Tikėtinas jūros lygis buvo truputį žemesnis nei kanalo, taigi vanduo iš jūros į vandenyną ištekėti galėjo tik katastrofiškų potvynių metu. Jei kanalus būtų sukūrusios nuošliaužos ar lava, jie tolygiai žemėtų nuo pietinių aukštumų iki pat vandenyno.
Tokie katastrofiški potvyniai kanaluose galėjo palikti ir gyvybės pėdsakų, jei tos gyvybės buvo jūroje ar ją maitinusiuose šaltiniuose, taigi ir „Pathfinder“ duomenys, ir ateities misijų panašiose vietose surinkta informacija gali būti labai naudinga gyvybės paieškoms Raudonojoje planetoje.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Scientific Reports“.