Neseni mokslininkų tyrimai atskleidė, kad sename majų tekste yra užfiksuotas karališkojo astronomo atradimas, susijęs su Veneros judėjimu naktiniame danguje. Tekste, pavadintame Drezdeno kodeksu, pažymėti gana sudėtingi Veneros judėjimo danguje matavimai.
Drezdeno kodeksas yra majų tekstas, sudarytas iš 39 dvigubų puslapių, kurių istorija yra įdomi, tačiau miglota: dokumentas kažkaip sugebėjo atkeliauti iš Jukatano pusiasalio į Karališkąją biblioteką Drezdene, Vokietijoje, dar iki 1730-ųjų.
Vėliau, apie 1800 m., Vokietijos matematikas Ernstas Forstemannas, visai neturintis majų istorijos ar kultūros pagrindų, pamatė 24 kodekso puslapį. Jis sugalvojo, kad pateiktoje lentelėje yra užfiksuoti su Venera susiję matavimai, nors tuo metu majų hieroglifų šifras dar nebuvo rastas, raštų niekas negalėjo perskaityti.
1920-aisiais, chemijos inžinierius Džonas Teeple'as į šiuos ženklus pažiūrėjo atidžiau ir nusprendė, kad žymėti Veneros judėjimo pokyčių lemtiems kalendoriaus pasikeitimams majai naudojo gana sudėtingas technikas.
Daugelis mokslininkų tvirtino, kad nukrypimai nuo reguliarios Veneros judėjimo trajektorijos buvo pažymėti remiantis numerologija: pasirenkant Veneros praeities įvykį ir poziciją ir pagal ją spėjant kitus įvykius ir ateitį. Tačiau tik keletas žmonių atidžiai peržvelgė tekstą, supantį lentelę. Iš dalies taip nutiko dėl to, kad majų hieroglifai buvo iššifruoti tik 20 a., kai didžioji dalis mokslininkų ėmėsi nagrinėti šių raštų.
Naujame tyrime Kalifornijos universiteto mokslininkas istorikas Gerardo Aldana analizavo tai, kas surašyta aplink vaizduojamą lentelę. Tada jis padarė išvadą, kad majai aktyviai stengėsi nuspėti Veneros fazes ir pagal jas tiksliau planuoti savo apeigas.
Majai „išties turėjo gana sudėtingą ir platų įvykių rinkinį, kuris buvo susietas su kalendoriumi. Savo ritualinę veiklą jie siejo su įvairiomis Veneros fazėmis.“
Pataisymai majų kalendoriuje buvo padaryti dėl to, kad majai nenorėjo švęsti švenčių prastu metu: maži netikslumai kalendoriuje neturėjo didelės įtakos trumpalaikiu laikotarpiu, tačiau bėgant šimtmečiams jie galėjo tapti reikšmingi: majai nenorėjo tam tikrų ritualinių apeigų vykdyti tuo metu, kai joms nebuvo atėjęs laikas.
Majų Kopernikas, kurio vardas nežinomas, žvaigždes turėjo stebėti ištisus metus. Manoma, kad stebėjimas trukdavo minutę ir jis vykdavo El Caracol observatorijoje Čičen Icoje.
Ši Veneros judėjimo lentelė sudera ir su kitais Veneros stebėjimais, užfiksuotais senovės majų civilizacijos pavadintos Copan vardu. Tekstas buvo parašytas 200 metų anksčiau nei Drezdeno kodeksas. Tai liudija apie tai, kad majai į dangų žvalgėsi per amžius ir kaupė astronominius duomenis ateities kartų mokslininkams.
