Kilmė
Vaizdo įraše jis dėsto ne kartą paneigtas sąmokslo teorijas ir paskleidžia ir naujų melagingų teiginių.
Jis teigia, kad 13 metų dirba su skiepų žala, todėl neva turi kompetenciją atsakyti į įvairius klausimus apie skiepus.
„Jūs manęs klausiate, kokia mano bus nuomonė apie lietuvius, kurie taip nenoriai ruošiasi skiepytis arba nesiskiepyti nuo tos koronos? Aš jums galiu pasakyti vieną paprastą dalyką, kad lietuviai kaip tauta visoje Europoje, netgi pasaulyje yra dar ganėtinai stipri su protu. Manau, kad tikrai, jei viskas bus gerai, jeigu mums pavyks teisingai visus įtikinti, tai aš manau, kad 50–60 proc. lietuvių tikrai savęs nesinuodys su šituo mėšlu. Tai va.
O paskui jūs manęs klausiate, kokie pagrindiniai skiepų pavojai. Tai skiepas nieko teigiamo neturi, net anotacinį skiepo lapelį išsitraukit, jūs pamatysite, kad skiepe surašyta vien tik tai šalutiniai poveikiai. Nė vieno nėra faktorio, kuriame būtų užfiksuota, kad skiepas jus 100 proc. apsaugos nuo kažko. Bet ir dabar šitoje visoje kovido situacijoje skiepas sukurtas, ai ai ai, nerealus skiepas, 95 proc. duodame. Vadinasi jūs nieko neduodate, vadinasi – jūs meluojate. Skiepas yra šlamštas, tai yra šlamštas, kuris visiškai niekam nereikalingas, lygiai taip pat kaip alkoholis ar tabakas – tai yra nuodas organizmui. Vienareikšmiškai. Imunitetas nuo jo jokiais būdais nesusiformuoja. Tas kuris dirba medicinoje, sąžiningas medikas, jis pasakys tą patį“, – vaizdo įraše aiškina A. Lobovas.
Anot jo, būtent skiepai yra pagrindiniai ligų sukelėjai, neva tai, jei nebūtų skiepų, tai pasaulyje apie 50–60 proc. ligų neegzistuotų.
Jis taip pat klausia, nuo ko apsaugo skiepai. Sąmokslo teorijų skleidėjas tikina, kad „skiepas yra mirties ir ligų kokteilis“.
„Plataus masto vakcinavimas, 5G ryšys, tai aišku aš čia manau, kad tai glaudžiai susiję. Manau, kad kadangi vakcinų pagrindinės sudedamosios medžiagos yra aliuminis, gyvsidabris, farmalinas dar visoks mėšlas prikrautas į jį, viskas, kas tau tiesiogiai papuola į kraują, viskas nusėda kur? Smegenyse, nes smegenys yra didžiausias kraujo filtras. Viskas, tavo smegenys verda, 5G ryšys, stiprūs impulsai, viskas, viso gero“, – ne kartą paneigtas sąmokslo teorijas toliau platina A. Lobovas.
Vyras pabrėžia, kad, jei bus priverstinis vakcinavimas nuo COVID-19, jis esą griebsis kokios tai ginklo ir ginsis.
A. Lobovo teiginiai apie skiepus yra įžūliai melagingi ir ne kartą paneigti.
Melas
Pradėkime nuo A. Lobov klausimo: nuo ko apsaugo skiepai. Štai ir paprastas atsakymas – skiepai yra efektyviausia, saugiausia ir patikimiausia apsaugos priemonė nuo užkrečiamųjų ligų.
Kaip nurodo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), būtent skiepų pagalba apsaugomas ne tik kiekvienas žmogus, bet ir sukuriama saugi aplinka visuomenei.
Kaip nurodo ULAC, skiepijimai turi būti vykdomi dėl trijų svarbiausių priežasčių:
Kai kurios ligos yra plačiai paplitusios, todėl sprendimas neskiepyti gyventojų reiškia prisiimti šios ligos riziką.
Kai kurios infekcijos vis dar cirkuliuoja aplinkoje. Susirgimai šiomis infekcijomis pasitaiko retai. Sumažėjus skiepijimų (imunizacijos) apimtims, galimi šių ligų protrūkiai su gyvybei grėsmingomis komplikacijomis. Pvz., JAV praėjusio amžiaus VIII dešimtmečio pabaigoje ir IX dešimtmečio pradžioje sumažėjus vakcinacijos nuo tymų apimtims, registruotą virš 100 tymų sąlygotų mirčių, į ligonines buvo paguldytą 11 tūkst. asmenų.
Išsivysčiusiose šalyse kai kurios ligos išnyko (pvz., tuberkuliozė, difterija), tačiau kituose pasaulio regionuose jos ir toliau sukelia protrūkius. Atsižvelgiant į didelį tarptautinių kelionių mastą, šias ligas keliautojai gali labai lengvai įvežti į bet kurią kitą šalį.
A. Lobovas teigia, kad skiepas yra niekam nereikalingas, sulygina skiepus su tabaku ir alkoholiu. Toks palyginimas tiesiog absurdiškas, mat tie tabakas, tiek alkoholis yra priklausomybę sukeliantys dalykai, kurie daro žalą organizmui.
Logiškiau būtų skiepus sulyginti su vaistais, mat vaistai padeda pasveikti, o vakcinos – neužsikrėsti užkrečiama infekcija.
Sėkmingą vakcinų poveikį iliustruoja ULAC pateikta informacija. „Vienas geriausių vakcinos veiksmingumą įrodančių pavyzdžių yra 2 tipo Haemophillus influenzae B (Hib) vakcina, apsauganti nuo šios bakterijos sukeliamų ligų, kurių sunkiausia – meningitas (smegenų dangalų uždegimas). Pirmą kartą Hib vakcina buvo pradėta naudoti 1990 metais. Tuo metu JAV 2 tipo Haemophillus influenzae B mikrobas buvo pati dažniausia bakterinio meningito priežastis, kuri kiekvienais metais sukeldavo vidutiniškai 15 tūkst. susirgimų ir 400-500 mirčių. Susirgimų ir mirčių skaičius dešimtmečiais buvo pastovus. Pradėjus skiepyti Hib vakcina, susirgimų, sukeltų Haemophillus influenzae B, sumažėjo iki mažiau kaip 50 atvejų per metus. Dramatišką ligų, pvz., susirgimų tymais, kiaulyte, raudonuke, poliomielitu, difterija, stablige ir kokliušu sumažėjimą per keletą metų sąlygojo skiepai“, – rašoma ULAC internetiniame puslapyje.
Toks pasakojimas paneigia ir A. Lobovo teiginį, kad dėl skiepų joks imunitetas nesusiformuoja. Tai melas, mat imunitetas susiformuoja. Štai bandos imuniteto dėka visame pasaulyje buvo išnaikinti raupai.
Kaip nurodo ULAC, raupai – tai sunki infekcinė liga, kurią sukelia raupų virusas, priklausantis Orthopoxvirus genčiai, Poxviridae šeimai. Žinomi du raupų variantai Variola major ir Variola minor (Alastrim). Variola minor eiga nesunki, mirštamumas - apie 1 proc. Variola major yra sunki ir dažniausiai pasitaikiusi raupų forma, kuriai būdingas išplitęs bėrimas ir aukšta temperatūra.
„Raupų protrūkiai buvo registruojami mažiausiai 3000 metų, tačiau dėl sėkmingos pasaulinės raupų vakcinacijos kampanijos raupai buvo likviduoti. Paskutinis natūraliai įvykęs užsikrėtimo Variola major atvejis buvo nustatytas 1975 m. Bangladeše. 1977 m. Somalyje buvo nustatytas paskutinis natūraliai įvykęs užsikrėtimo Variola minor atvejis. 1978 m. užregistruotas paskutinis mirties atvejis nuo raupų Birmingeme (Anglija), susijęs su laboratorijos veikla. 1979 m. gruodį Tarptautinė raupų likvidavimo sertifikavimo komisija paskelbė apie raupų likvidavimą pasaulyje, tai buvo patvirtinta 1980 m. gegužės 8 d. 33-ojoje Pasaulio sveikatos asamblėjoje“, – rašoma ULAC internetiniame puslapyje.
A. Lobovas pasakoja ir apie ne kartą paneigtą melą, kad skiepų sudėtyje esantis aliuminis nukeliauja į smegenis. Tačiau šią teoriją jis dar „paturbina“ ir prideda bei tariamą 5G ryšio žalą.
Iš tikrųjų pats klausimas ar aliuminis kaip vakcinų adjuvantas yra saugus keltas jau ne kartą. Didelis aliuminio kiekis siejamas su Alzheimerio liga. Tačiau į patį adjuvanto saugos klausimą taip pat yra atsakę specialistai, pavyzdžiui Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja, profesorė Aurelija Žvirblienė. Ji pripažino, kad kai kurių vakcinų sudėtyje išties yra aliuminio junginių, kurie naudojami kaip adjuvantai. Jie būtini tam, kad vakcina būtų imunogeniška, t.y., sukeltų imuninį atsaką.
„Adjuvantų poveikis yra dvejopas – vakcinos sudėtyje esantys antigenai adsorbuojasi (prikimba) prie adjuvantų ir ilgiau išlieka mūsų organizme, taip pat adjuvantai aktyvina vadinamąsias antigenus pateikiančiąsias ląsteles, kurios savo ruožtu aktyvina T limfocitus, kurie būtini imuninės atminties susidarymui. Dėl adjuvantų vakcinose galima naudoti mažus antigenų kiekius, o tai sukelia mažiau pašalinių reakcijų. Adjuvantų nėra gyvų susilpnintų vakcinų (pvz., MMR – vakcinos nuo tymų, kiaulytės, raudonukės) sudėtyje, nes tokios vakcinos yra pakankamai imunogeniškos ir sukuria ilgalaikę apsaugą.
Kol kas nėra sukurta efektyvesnio ir saugesnio adjuvanto nei aliuminio junginiai. Jie naudojami vakcinose jau daugelį dešimtmečių ir nėra rimtų mokslinių įrodymų apie jų sukeltą žalą. Vienoje vakcinos dozėje būna apie 0.25–0,5 mg aliuminio (~1,5 mg aliuminio adjuvantų)“, – teigė profesorė.
Vis dėlto baimintis, kad aliuminis gali patekti į smegenis baimintis nereikėtų. Ne tik todėl, kad adjuvantai yra efektyvūs, kol kas nepakeičiami ir naudojami vakcinose jau daugelį dešimtmečių, be to, iki šiol nėra jokių pripažintų mokslinių įrodymų, įrodančių tokią žalą, apie kurią kalba skiepų priešininkai.
JAV Ligų kontrolės centro duomenimis, adjuvantai gali sukelti vietinę reakciją, pavyzdžiui, paraudimą, patinimą skiepijimo vietoje arba netgi rimtesnes reakcijas (karščiavimą, skausmus) lygiai taip pat, kaip ir vakcinos be aliuminio dalelių. Tačiau tokie skiepai yra tiriami prieš licencijavimą ir naudojimą.
Ir nors 2015-ųjų ir vėlesnių metų tyrimai parodė, kad aliuminis esą gali pereiti per sveiko žmogaus smegenis ir kraują skiriantį barjerą, Teksaso universiteto gamtos mokslų profesorius Abrahamas Alahmadas 2018-siais pateikė argumentuotą atsakymą, kuriame skiepų priešininkų argumentus išsamiai atrėmė, kaip „išpūstus, provokacinius ir melagingus“.
Bet net ir mokslininkams nesutariant dėl to, ar aliuminis išties gali patekti į smegenis, tokių dalelių patekimo į organizmą sąsajos vien su skiepais būtų klaidingos. Mat, kaip pažymi tiek JAV ligų kontrolės centras, tiek profesorė A. Žvirblienė, aliuminio kiekiai, kurie gaunami su vakcinomis, yra daug mažesni, nei gaunami su maistu ar buityje. „Aliuminio yra dirvožemyje, vandenyje, maisto pakuotėse, kosmetikoje, įvairiuose maisto produktuose, ypač grūduose. Pvz., 1 kg duonos ar kitų kepinių yra apie 10-12 mg aliuminio, jo taip pat gausu sojos produktuose, piene, mėsoje (5-10 mg/kg). Europoje nustatyta saugi aliuminio norma – 1 mg/kg kūno svorio per savaitę“, – pažymėjo profesorė.
A. Lobovas mini ir neva tai sudėtyje yra gyvsidabrio, tačiau tai – melas. „Žmonės kartais atsidaro senesnius tinklalapius ir randa informacijos apie vakcinose esančius gyvsidabrio junginius. Šios medžiagos buvo naudojamos tam, kad vakcinos nesugestų. Visgi tai yra biologiniai preparatai ir gyvsidabris šiuo atveju veikė kaip konservantas. Ypač, kai buteliuke – kelios dozės vakcinos. Tikrai galiu pasakyti, kad šiuolaikinėse, Europoje naudojamose vakcinose, gyvsidabrio junginių nebėra“, – teigė profesorė A. Žvirblienė.
Remiantis pateikta informacija, galima teigti, kad A. Lobovo išsakyti teiginiai apie skiepus – melagingi.
Šaltiniai:
https://www.delfi.lt/news/melo-detektorius/melas/skiepu-priesininkai-vel-kalba-apie-zala-smegenims-imantriais-argumentais-pridenge-mela.d?id=84657109
http://www.ulac.lt/lt
