aA
Mokslininkai visame pasaulyje ieško efektyvių būdų kovai su vėžinėmis ląstelėmis. Dar prieš penkerius metus niekur nematytos technologijos vėžio tyrimams šiandien jau naudojamos lietuvių mokslininkų.
Radioterapija
Radioterapija
© AFP/Scanpix

Pasitelkus erdvinius ląstelių modelius siekiama įgyti naujų žinių apie vėžio biologiją, išsiaiškinti naviko ląstelių atsparumo vystymosi priežastis.

Jonizuojančioji spinduliuotė (JS) – viena dažniausiai naudojamų priešvėžinės terapijos priemonių. Nepaisant sėkmingo išgijimo atvejų, vėžinių ląstelių atsparumas spindulinės terapijos veiksmingumui vis didėja.

„Spindulinės terapijos naudojimo klinikoje priešvėžinėje terapijoje pradžia galima laikyti 1951 m. Tuomet, per Antrąjį pasaulinį karą, ištobulintos dirbtinių radioaktyvių izotopų gamybos technologijos leido sukurti pirmąjį kontroliuojamąjį jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinį, – pasakojo Nacionalinio vėžio instituto molekulinės onkologijos laboratorijos vadovas prof. Kęstutis Sužiedėlis, vadovavęs projektui „Erdviniai ląstelių kultūrų modeliai navikų tyrimams“.

Siekiant išaiškinti procesus, lemiančius ląstelių virsmą į vėžines, pastaraisiais dešimtmečiais itin didelis dėmesys buvo skirtas molekuliniams, genetiniams vėžinių ląstelių pokyčiams. Didelė dalis mokslinių tyrimų, vykdomų naudojant klasikinius ląstelių kultūrų modelius, leido nustatyti įvairių su vėžio vystymusi susijusių genų funkcijų, taip pat – ir įvairių mutacijų reikšmę normalių ląstelių virsmui vėžinėmis.

Nors šie tyrimai leido sukaupti labai svarbių vėžio biologijos žinių, buvo pastebėta, kad vykdant klinikinius naujų priešvėžinės terapijos būdų ir priemonių veiksmingumo tyrimus naudojant klasikines ląstelių kultūras rezultatai labai dažnai nepasitvirtina.

3D modelinė sistema – nauja galimybė vėžinėms ląstelėms tirti

Pasaulyje vis plačiau vėžio tyrimuose naudojama erdvinė (3D) modelinė sistema buvo sukurta kaip alternatyva gyvo organizmo bei 2D in vitro (viename sluoksnyje kultivuojamų vėžinių ląstelių) tyrimų modeliams.

Lietuvos mokslo tarybos remiami mokslininkai taip pat atlieka pažangius tyrimus pasitelkdami 3D modeliavimą.

„3D sistemoje vėžinės ląstelės kultivuojamos erdvinėje struktūroje, kurioje ląstelių tarpusavio sąveika tampa panaši į vėžinių ląstelių sąveiką realiame navike. Sukuriama naviko tarpląstelinei erdvei artima mikroaplinka, praturtinta maisto medžiagomis, tirpiais augimo veiksniais bei įvairiais tarpląstelinio užpildo baltymais. Ląstelių, kultivuojamų 3D sistemoje, atsakas į priešvėžinį poveikį yra panašus į tikro naviko vėžinių ląstelių atsaką, todėl, naudojant modelinę sistemą, išauga tyrimo rezultatų klinikinės svarbos tikimybė ir padidėja galimybė kurti veiksmingesnės priešvėžinės terapijos būdus bei priemones“, – naujų technologijų panaudojimo galimybes atskleidė K. Sužiedėlis.

Pagrindinis Lietuvos mokslininkų tyrimo tikslas nėra alternatyvų spindulinei priešvėžinei terapijai (ST) paieška. Svarbiausias iššūkis – nustatyti molekulinę ląstelių reakciją į frakcionuotos dozės jonizuojančiosios spinduliuotės poveikį, siekiant sužinoti daugiau apie vėžinių ląstelių arba vėžio kamieninių ląstelių vaidmenį naviko ląstelių atsparumo spinduliuotei vystymesi.

„Nuo pat pirmojo klinikinio terapijos būdo panaudojimo ST nuolat tobulinama, siekiant kuo tiksliau nukreipti spindulius į naviką, nustatyti kiekvieno tipo navikui optimaliausią apšvitos planą, derinius su kitais terapijos būdais (pvz., chemoterapija). Tačiau šio terapijos taikymo problema tebėra naviko ląstelių atsparumo JS vystymasis. Atlikdami 3D tyrimus siekiame geriau suprasti, kokie molekuliniai procesai vyksta navikų ląstelėse po JS poveikio, išaiškinti navikų atsparumo JS vystymosi procesus“, – kalbėjo profesorius.

Yra ne viena vėžinių ląstelių atsparumo JS vystymosi molekulinė priežastis. Vėžinių ląstelių jautrumui JS įtakos turi ir biologiniai veiksniai, dėl kurių naviko ląstelės gali įgyti nuolatinį atsparumą JS. Savaiminį arba įgytą vėžinių ląstelių atsparumą JS lemia ir genų mutacijos. Paradoksalu, bet molekuliniai navikų atsparumo JS vystymosi procesai iki šiol nėra suprasti.

Iki šiol gauti tyrimo rezultatai leidžia tikėtis, kad šiame žvalgomajame tyrime pavyks nustatyti potencialius ST veiksmingumo didinimo molekulinius taikinius. Be to, dabartiniai tyrimo rezultatai yra gauti naudojant tyrimų modelius – klinikinę jų svarbą dar reikės įvertinti, naudojant pacientų, kuriems taikyta ST, navikų biologinius mėginius.

Projekto, įgyvendinamo pagal Lietuvos mokslo tarybos finansuojamos veiklos kryptį „Mokslininkų grupių projektai“, pabaiga numatoma šių metų gruodžio 31 d.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Sukūrė tobulą sprendimą ieškantiems būsto, bet nemėgstantiems vaikščioti (2)

Lietuvių IT projektuotojai „Data Dog“ yra įsikūrę Kaune , bet sukūrė Australijos...

Patikėję lietuviško plaktuvo sėkme žmonės sumokėjo 92 tūkst. eurų (51)

Išmanų maisto ir gėrimų plaktuvą „Millo“ sukūrę ir užpatentavę lietuviai prieš mėnesį...

Į kosmosą turėtų kilti dar vienas lietuviškas palydovas (4)

Birželio pabaigoje iš Indijos su raketa į orbitą turėtų išskrieti Vilniaus universiteto ( VU )...

Lietuviai dirba su „Google“ saulės elektrinių parku Belgijoje (5)

Vietą tarptautinėje rinkoje atradę lietuviai, saulės elektrinių projektuotojai „Detra Solar“,...

Neįtikėtinas lietuvių išradimas: kaip tamsiausią naktį gatves apšviesti su Saule (62)

Be dirbtinės šviesos tiesiog neįsivaizduojame savo gyvenimo – namuose, biuruose, parduotuvėse,...

Top naujienos

Muziejuje gyvenanti šeima vėl skandalo epicentre: konfliktą ėmėsi spręsti Seimas (204)

Kauno rajone , Vilkijoje veikiantis A. ir J. Juškų muziejus unikalus ne tik savo ekspozicija ir...

Pakilęs iš gyvenimo dugno įsikūrė vidury Labanoro: gyvenimo meilę Žymantas sutiko kapodamas malkas (136)

Iš Žymanto gyvenimo istorijos būtų galima sukurti įdomų filmo scenarijų. Kelis kartus metęs...

Miego paralyžius – vienas baisiausių potyrių, kokius gali pajusti žmogus: kam jis gresia? (137)

Vienas baisiausių potyrių, kokius gali pajusti žmogus – taip specialistai apibūdina miego...

Šedevro vardo verta Pangoso tritaškių liūtis atvėrė „Zenit“ duris į Eurolygos ketvirtfinalį Paaiškėjo visos TOP-8 etapo poros (23)

Svarbiausiose Eurolygos sezono rungtynėse įtikinamą pergalę iškovojo Sankt Peterburgo...

Antradienį orai staigiai atvės – šilumos bus apie 10 laipsnių mažiau (3)

Antradienį šiluma jau bus nustumta tolyn į rytus. Virš rytinės Lietuvos pusės laikysis banguotas...

Remigijus Misiūnas | D+

Kaip latviai lietuviams iš panosės nugriebė Palangos pajūrį: meilės tuo metu buvo mažai – vyko „Šaltasis karas“

1931–1934 m. vidaus reikalų ministru dirbęs pulkininkas Steponas Rusteika, sykį priėmęs...

Pusėje Lietuvos eksponentinis atvejų augimas: ypač nerimą kelią trys plitimo vietos (365)

Darbovietės, namai ir ikimokyklinės ugdymo įstaigos – tai yra trys vietos, kurios šiuo metu...

Atleidimas problemų neišsprendė: „Maccabi“ be vargo nušlavė su Adomaičiu išsiskyrusį „Hapoel“ (4)

Trokštamo permainų poveikio pirmadienio vakarą nesulaukė Jeruzalės „Hapoel“ (13-9)...