Per pastaruosius 20 metų pasaulinėje Clarivate analytics Web of science duomenų bazės žurnaluose autoriai iš įvairių Lietuvos mokslo institucijų publikavo netoli tūkstančio straipsnių vėžio tematika. Reikšmingą jų dalį sudarė Nacionalinio vėžio instituto gydytojų ir mokslininkų darbai ir vien šiemet tarptautiniuose recenzuojamuose žurnaluose jau pasirodė 56 mokslo publikacijos (lapkričio 19 d. duomenimis). Tai ne tik kasmet augantis skaičius, bet ir svarus įrodymas, kad onkologija nestovi vietoje ir yra daroma viskas, kad pacientus pasiektų naujausi, efektyviausi diagnostikos ir gydymo būdai. Apie tai, kuria kryptimi juda vėžio tyrimai ir kur laukiama proveržio – skirtingų minėtų straipsnių autorių mintys.
Ieško naujo, tobulina sena
NVI Biomedicininės fizikos laboratorijos pastangos nukreiptos į kovos su vėžiu sferą, nes, nepaisant didžiulės mokslo pažangos, onkologiniai susirgimai vis dar išlieka viena dažniausių mirties priežasčių tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Kaip informavo laboratorijos vadovas prof. habil. dr. Ričardas Rotomskis, 2014 m. Lietuvoje kas penkta mirtis buvo sukelta vėžio, o visame pasaulyje vėžys kasmet nusineša pusaštunto milijono gyvybių, tai sudaro net 13 proc. visų mirčių. Visa tai, jo teigimu, ir skatina mokslininkus ir medikus ieškoti naujų diagnostikos bei gydymo būdų, taip pat tobulinti metodus, šiuo metu naudojamus klinikoje.
„Viena iš daugiausiai žadančių naujausių onkologinių susirgimų vaizdinimo ir terapijos technologijų – nanomedicina – pasitelkia itin mažas unikalių savybių daleles, kurios gali padėti diagnozuoti navikinį susirgimą ankstyvoje stadijoje arba sukurti naujos kartos vaistus, efektyviai gydančius onkologinius ligonius. Nanodalelės – tai tarsi maži pagalbininkai, veikiantys kaip kontrastinės medžiagos, padedančios pamatyti navikinius darinius labai anksti“, – vaizdžiai aiškino profesorius.
Pastaraisiais metais itin daug mokslininkų dėmesio susilaukusi nauja nanodalelių klasė – fotoliuminescuojantys aukso nanoklasteriai – kurie ne tik pasižymi unikaliomis optoelektroninėmis savybėmis, bet ir dėl savo biologinio suderinamumo ir inertiškos aukso prigimties yra daug žadantys navikinių darinių diagnostikoje ir terapijoje.
„Ypač patrauklūs yra molekuliniai aukso nanoklasteriai, susintetinti į baltymą įterpiant aukso atomus. Dėl itin mažo dalelių dydžio ir baltyminio dangalo tikimasi, kad šie nanoklasteriai nesukels organizmo imuninio atsako ir sėkmingai atliks pagrindinę savo užduotį diagnozuojant ankstyvos stadijos navikinį darinį, kada gydytojai gali sėkmingai išgydyti ligonį. Tokių aukso nanodalelių tyrimui ir skirtas Biomedicininės fizikos laboratorijos mokslininkų (Poderys V., Jarockytė G., Bagdonas S., Karabanovas V., Rotomskis R.) atspausdintas straipsnis“, – pasakojo pašnekovas.
Jis tęsė, kad didelis pasaulio mokslininkų, dirbančių navikų diagnostikos ir terapijos srityje, dėmesys taip pat skiriamas ir nanodalelių, vadinamųjų kvantinių taškų, intensyviai šviečiančių audinių skaidrumo lango srityje, tyrimui. Tikimasi, kad šios nanodalelės bus sėkmingai panaudotos navikinio ir sveiko audinio skiriamosios ribos nustatymui. Panaudojus šias nanodaleles galima būtų sukurti specialias optinio vaizdinimo sistemas ir medicininius mikroskopus, padedančius chirurgams onkologams tiksliai ir be sveikų audinių pažaidų pašalinti visus naviko audinius, tuo eliminuojant galimybę po operacijos ataugti navikiniam dariniui. Tai sudarytų prielaidas efektyvesniam ir geresniam onkologinių susirgimų gydymui.
„Kaip tik šių kvantinių taškų tyrimams ir skirtas su kolegomis (Marin R., Skripka A., Huang Y.C., Loh T. A.J., Mažeika V., Karabanovas V., Chua D. H.C., Dong C.L., Canton P., Vetrone F.) iš Kanados parengtas straipsnis. Kanados mokslininkai susintetino šiuos kvantinius taškus, o mūsų laboratorijoje buvo ištirtos šių nanodalelių spektrinės savybės, ištyrinėta, kaip jos kaupiasi sveikose ir navikinėse ląstelėse“, – kalbėjo NVI Biomedicininės fizikos laboratorijos vadovas.
Tikslas – reali nauda pacientui
NVI pavaduotojas klinikai, Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus chirurgas prof. Saulius Cicėnas dėstė, kad jo atstovaujamoje srityje visų akys dabar nukreiptos į imunoterapiją, naujas jos kombinacijas bei skysčių biopsijas, kurios yra itin reikšmingos diagnozuojant ankstyvą ligą. Skysčių biopsija – tai kraujo ar kitų organizmo skysčių tyrimas, leidžiantis nustatyti tam tikrus vėžio faktorius, kuriais remiantis galima patikslinti ligos diagnozę, diagnozuoti ligą ir vertinti ligos gydymo eigą.
„Nemažai mokslo publikacijų parengiamos iš klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvaujame. Pavyzdžiui, dabar dirbame su norvegais, kurie įtraukė mus į kelis tyrimus kaip projektų partnerius. Vykdome tyrimą dėl smulkialąstelinio plaučių vėžio ir bandome nustatyti genų mutacijas skysčių biopsijoje – kai turėsime rezultatus, vėlgi pasirodys straipsnis“, – kalbėjo profesorius.
Jo teigimu, visi NVI vykdomi tyrimai yra pritaikomojo pobūdžio ir nukreipti į realią naudą pacientui.
Mokslinės idėjos gimsta klinikoje
NVI Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus gyd. chirurgas dr. Audrius Dulskas sukaupė jau daugiau nei 40 publikacijų, išspausdintų tarptautiniuose aukštą citavimo indeksą turinčiuose žurnaluose. Toks skaičius atitinka užsienio kolegų pasiekimus. Gydytojas pasakojo, kad pasaulyje publikacijų skaičius ir mokslinė veikla neretai tampa pagrindiniu kriterijumi, pagal ką atrenkami darbuotojai. Lietuvoje ši praktika taikoma ne visur.
„Dirbant didelėse ligoninėse, manau, kiekvienas klinicistas turi kartu būti ir mokslininkas, kadangi vien mokslas be klinikos ar klinika be mokslo yra beverčiai. Yra labai svarbus ryšys tarp šių dviejų sričių ir pasaulinėje praktikoje labai dažnai sutinkamas terminas „from bench to bed“. Tai reiškia, kad atliekami klinikiniai tyrimai vėliau turi būti pritaikomi ir praktikoje. Todėl būnant klinicistu, neretai pastebiu sritis, kuriose galima ką nors patobulinti, pakeisti. Taip atsiranda idėjos naujiems klinikiniams tyrimams ir tuo pačiu naujos publikacijos.
Dažnai naujas būdas turi būti palyginamas su „aukso standartu“. Taip pat rengiant publikacijas reikalingas gilus problemos analizavimas, reikalinga apžvelgti daug literatūros duomenų. Tokiu būdu plečiamas akiratis ir gilinamos žinios. Onkologijos srityje galima ypatingai daug nuveikti gerinant ligonio gyvenimo kokybę, išgyvenamumą ir kitus aspektus. Šalia to gimsta ir publikacijos“, – pasakojo dr. A. Dulskas.
Vienas taip gimusių darbų pavyzdžių – tyrimas (darbo grupės vadovė dr. G. Smailytė), kuriame aiškinamasi, koks yra diabeto ir įvairių antidiabetinių medikamentų ryšys su storžarnės, skrandžio, kasos ir kitų sričių vėžiais.
„Nors pasaulinės literatūros duomenys šiuo klausimu išsiskiria, mes nustatėme kad metformino vartojimas sergant diabetu galimai sumažina riziką susirgti kai kurių sričių vėžiu (storžarnės, skrandžio ar kasos) taip pat ir prailgina išgyvenamumą (sergant storžarnės ar kasos, tačiau ne skrandžio vėžiu). Žinoma, tai retrospektyvūs kohortiniai tyrimai, tad norint įrodyti metformino teigiamą poveikį vienos ar kitos srities vėžiui mažinant riziką susirgti, ar ilginant išgyvenamumus reikalingi perspektyvūs, randomizuoti daugiacentriniai tyrimai“, – kalbėjo NVI chirurgas.
Kito klinikinio tyrimo, kuriame dalyvauja pašnekovas, tikslas – atrasti predikcinius instrumentus, kuriais būtų galima nustatyti, ar chemospindulinis gydymas bus efektyvus gydant tiesiosios žarnos vėžį ir rasti geriausią laiką operacijai atlikti (8 ar 12 savaičių po terapijos).
„Kaip žinia, lokaliai išplitusiam tiesiosios žarnos vėžiui gydyti skiriamas chemospindulinis ar spindulinis gydymas tam, kad būtų sumažintas navikas ir atkryčio rizika. Tačiau chemospindulinis gydymas nevienodai veikia pacientus ir navikus, iki 20 proc. vėžys visai išnyksta, šių pacientų prognozė labai gera. Spindulinis gydymas, deja, turi ir savo komplikacijų riziką. Gali pasireikšti tiek ūmiosios reakcijos ar komplikacijos, bet ir lėtinės. Lėtinės gali pasireikšti praėjus ir daugeliui metų po gydymo: fistulės, viduriavimai, tiesiosios žarnos ar šlapimo pūslės hemoraginis uždegimas ir kt.“, – vardijo pašnekovas.
Šiuo metu vyksta įtraukimo fazė ir galutinių rezultatų dar nėra.
Tyrimų modelių ir pacientų biologinių ėminių analizės derinimas
Kaip pasakojo NVI Molekulinės onkologijos laboratorijos vedėjas prof. dr. Kęstutis Sužiedėlis, didžiosios tiek Institute, tiek visame pasaulyje pastaraisiais metais vykdomų tyrimų onkologijos srityje dalies tikslas – kurti realią naudą pacientams.
„Natūrali kiekvieno mokslinio tyrimo dalis yra eksperimentai, bet onkologijos srities tyrimo, kaip ir kiekvieno biomedicininio tyrimo, objektas yra pacientas, todėl eksperimentavimo galimybės yra minimalios. Pacientui sutikus, tyrėjai turi galimybę tik paimti paciento biologinį ėminį ir jį išanalizuoti. Taigi, onkologijos srities tyrimuose visame pasaulyje, taip pat ir NVI, naudojami tyrimų modeliai“, - pasakojo profesorius.
NVI molekulinės onkologijos laboratorijoje tyrimuose naudojamos vėžinių ląstelių kultūros. Ilgą laiką visame pasaulyje naudotos vėžinės ląstelės laboratorijose buvo kultivuojamos ant plastikinių specialių indų paviršių. Vėžinės ląstelės, augdamos tokiuose induose, padengia indo paviršių ląstelių sluoksniu – monosluoksniu. Tokia vėžinių ląstelių kultūra yra vadinama dvimate, šie tyrimų modeliai leido sukaupti daug svarbių vėžio biologijos žinių, leido tyrėjams pakankamai gerai suprasti, kaip normali organizmo ląstelė tampa vėžine.
„Visgi šių dienų onkologijos tyrimų uždavinys yra ne aiškintis, kodėl ląstelės tampa vėžinėmis, bet geriau suprasti, kaip vėžinės ląstelės reaguoja į vieną ar kitą priešvėžinės terapijos poveikį. Deja, paaiškėjo, kad vėžinių ląstelių, augančių laboratorijose dvimatėse ląstelių kultūrose, reakcija į priešvėžinį poveikį labai skiriasi nuo vėžinių ląstelių reakcijos į panašų poveikį pacientų organizmuose. Tuomet buvo prisimintos erdvinės ląstelių kultūros, kuriose ląstelės kultivuojamos ne monosluoksniu ant plastikinio paviršiaus, bet auginamos erdvinėse struktūrose ir sąveikauja tarpusavyje. Būtent erdvines ląstelių kultūras, kaip tyrimo modelį, ir naudoja Molekulinės onkologijos laboratorijos tyrėjai“, - kalbėjo prof. dr. K. Sužiedėlis.
Tokias ląstelių kultūras galima auginti sąlygomis, artimomis sąlygoms pacientų organizmuose. Tada galime labai išsamiai ištirti, kaip dėl priešvėžinio poveikio keičiasi vėžinių ląstelių savybės. Deja, tokių tyrimų rezultatai vis tiek yra tik tyrimų modelinėje sistemoje rezultatai. Tam, kad būtų galima formuluoti klinikiniam naudojimui svarbias išvadas, būtina tokių tyrimų rezultatus patvirtinti, analizuojant pacientų biologinius ėminius. Pacientai, be abejo, pasirašo sutikimą, kad jiems pagal visas tarptautines rekomendacijas skirtos ir taikomos priešvėžinės terapijos kurso metu būtų paimti ir išanalizuoti biologiniai ėminiai.
Tokia laboratorijoje taikoma tyrimų strategija siekia nustatyti molekulinius žymenis, vertinant pacientų, sergančių plaučių, storosios žarnos piktybiniais navikais, priešvėžinės terapijos veiksmingumą. Ta pati tyrimų strategija naudojama, siekiant nustatyti priešvėžinės spindulinės terapijos veiksmingumo didinimo molekulinius taikinius, vėžinių ląstelių metastazavimui svarbius molekulinius elementus. Kitaip tariant, siekiama sukurti įrankius, galinčius padidinti priešvėžinės chemoterapijos veiksmingumą.
Gaubtinės žarnos gydymo veiksmingumo vertinimo molekulinių žymenų tyrimo rezultatus laboratorijos tyrėjai kartu su tyrime dalyvaujančiais NVI gydytojais-tyrėjais ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro tyrėjais paskelbė publikacijoje tarptautiniame žurnale Biomolecules (Kunigenas L., Stankevicius V., Dulskas A., Budginaite E., Alzbutas G., Stratilatovas E., Cordes N., Suziedelis K. 3D cell culture-based global miRNA expression analysis reveals miR-142-5p as a theranostic biomarker of rectal cancer following neoadjuvant long-course treatment. Biomolecules (Basel) 2020; 10: 613).
„Ši publikacija gerai atspindi NVI vykdomų tyrimų kryptį ir tyrėjų komandos sudėtį. NVI vykdomuose tyrimuose dalyvauja tiek NVI tyrėjai, tiek kitų Lietuvos mokslo įstaigų tyrėjai, taip pat biologijos bei medicinos specialistai. Jie, siekdami naudos pacientui, taiko ir tyrimų modelius, ir pacientų biologinių ėminių analizę“, - reziumavo Molekulinės onkologijos laboratorijos vedėjas.