„Pirmasis šios priemonės kvietimas sulaukė rekordinio susidomėjimo, o tai demonstruoja šalies įmonių norą pasitelkiant mokslo žinias ir tyrimus modernizuoti savo veiklą, kurti inovacijas ir plėstis ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėse rinkose", - sakė M. Sinkevičius.
Paraiškas atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas bei kurti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų infrastruktūrą pagal šią priemonę galėjo teikti tiek jau veikiančios, tiek įsteigtos naujos įmonės, jei tokio tipo infrastruktūra nėra prieinama viešai ar klasteriuose.
Vertinimas vyko dviem etapais - pirmajame etape buvo vertinama, ar projektuose numatytas vykdyti veiklas galima priskirti mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros veikloms ir ar projektai atitinka vieną iš sumaniosios specializacijos krypčių. Antruoju etapu buvo vertinama, ar projektai atitinka tinkamumo finansuoti reikalavimus, ir jiems buvo skiriama balų pagal naudos ir kokybės vertinimo kriterijus.
Kiekvienai sumaniosios specializacijos krypčiai numatyta maksimali skiriama finansavimo lėšų suma, tad projektai konkuravo tarpusavyje pagal sumaniosios specializacijos kryptis. Daugiausia teigiamai įvertintų projektų buvo naujų gamybos procesų, medžiagų ir technologijų srityje - 31, jiems paskirstyta 12,97 mln. eurų.
Įgyvendinamais projektais bus plėtojamos lazerinės technologijos, inovatyvios robotinės sistemos. ES investicijos taip pat prisidės prie naujų produktų kūrimo ir inovatyvių gamybos technologinių sistemų diegimo.
Antroje vietoje - sveikatos technologijos ir biotechnologijos: 29 projektams įgyvendinti skirta 12,49 mln. eurų. Investicijų gavėjai ES lėšas planuoja naudoti molekulinės technologijos medicinai ir biofarmacijai, taip pat pažangių taikomųjų technologijų kūrimui, ankstyvai diagnostikai ir gydymui skirtai medicinos inžinerijai.
ES investicijos taip pat paskirstytos projektams, kuriuos numatoma įgyvendinti agroinovacijų ir maisto technologijų (7 projektai), energetikos ir tvarios aplinkos (9 projektai), įtraukios ir kūrybingos visuomenės (8 projektai), transporto, logistikos ir informacinių ir ryšių technologijų srityse (16 projektų).
Iš viso pagal priemonę „Intelektas. Bendri mokslo ir verslo projektai" iki 2020 metų numatyta investuoti 139 mln. eurų ES lėšų.
