Kovo 11-osios išvakarėse Lietuvos mokslų akademijoje penktadienį iškilmingai apdovanoti Lietuvos mokslo premijos laureatai. Šįmet septynias premijas humanitarinių ir socialinių, fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų srityse pelnė pavieniai mokslininkai ir jų kolektyvai.
Apdovanoti Lietuvos mokslo premijos laureatai
© DELFI / Tomas Vinickas

Pasak Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidento prof. Valdemaro Razumo, Lietuvos mokslo premija yra pati prestižiškiausia skatinimo priemonė mūsų krašto mokslininkams, tyrėjams, dirbantiems priešakinėse mokslo linijose.

"Į 2011 metų premijas iš viso šiemet pretendavo 26 darbai. Kaip visada, didžiausia konkurencija buvo humanitarinių ir socialinių mokslų srityje - į premijas pretendavo 12 darbų, fizinių mokslų srityje - 8 darbai. Deja, tendencija mažesnės konkurencijos į biomedicinos ir technologijos mokslų premijas stebima jau keleri metai, ir nesinori sakyti, kad šiose srityse jau visi nusipelnę mūsų šalies mokslininkai yra gavę premijas", - teigė LMA vadovas.

Laureatams premijas įteikęs Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius priminė, kad XXI amžius yra naujų technologijų ir atradimų, labai greitai besikeičiančio žinių pasaulio amžius.

"Mes labai paprastai turime suvokti, kad tiktai būdami sėkmingai prie to prisitaikę galime kurti Lietuvos sėkmės perspektyvą. Lietuva turi labai drąsiai sau pasakyti: mes nebijome ir nebijosime globalios konkurencijos, nes mes turime išminties, proto, žinių, mokslininkų, universitetų, institutų. Ir tuo pagrindu remdamiesi mes drąsiai žvelgiame į ateitį, žinodami, kad tikrai toje globalioje konkurencijoje mes nepasiklysime ir nepasimesime", - kalbėjo Premjeras.

Humanitarinių mokslų srities premiją pelniusi Vilniaus dailės akademijos mokslininkė Rūta Janonienė, apdovanota už daugiau kaip du dešimtmečius Vilniaus bernardinų bažnyčioje vykdytą mokslinį darbą "Lietuvos bernardinų meninis paveldas: Vilniaus konvento architektūros ir dailės tyrimai", sakė, jog šito darbo ir šios mokslo premijos nebūtų buvę be Kovo 11-osios.

"Man pradedant šį darbą vienos gražiausių Vilniaus bažnyčių atmintis buvo ištrinta iš visuomenės, iš mokslo istorijos, iš humanitarinių mokslo ir apskritai iš mūsų religinio gyvenimo. Bažnyčia stovėjo dešimtmečius uždaryta, išdraskytas buvo interjeras. Ir visas jos atradimas, grįžimas tiek religinei bendruomenei, tiek mokslo visuomenei vyko tik nepriklausomoje Lietuvoje. Didžiausias iššūkis man buvo bažnyčios sienų tapybos atradimas", - pabrėžė menotyrininkė, mananti, kad jos atlikti darbai turės tąsą ir bus naudingi kitoms sakralinių objektų tyrinėtojų kartoms.

Vilniaus universiteto mokslininkas archeologas Mykolas Michelbertas, Lietuvos mokslo premija apdovanotas už darbų ciklą "Senojo geležies amžiaus (I-IV a.) baltų genčių materialinė ir dvasinė kultūra, Lietuvos gyventojų prekybiniai ryšiai", teigė, kad pusę amžiaus trukęs jo tiriamasis darbas leidžiąs teigti, jog mūsų protėviai baltai niekuo nenusileido vakaruose gyvenusioms gentims. Pasak mokslininko, dabartinė Lietuvos teritorija pirmaisiais mūsų eros amžiais nebuvo koks užkampis, o joje gyvenusios baltų gentys nebuvo savo kultūra atsilikusios nuo, pavyzdžiui, germanų genčių. Turtingi archeologiniai radiniai leidžia teigti, kad rytų baltams buvo būdinga ne tik aukšta materialinė kultūra, bet ir labai gilus dvasinis gyvenimas.

Aukščiausias mokslo premijas taip pat pelnė Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkai Vidmantas Ulevičius, Kęstutis Kvietkus bei šiuo metu Golvėjaus Nacionaliniame Airijos universitete dirbantis Darius Čeburnis, apdovanoti už darbų ciklą "Atmosferos aerozolio dalelės: fizinės-cheminės savybės ir įtaka klimato kaitai, oro taršai ir sveikatai". Taip pat šioje mokslo srityje apdovanotas Vilniaus universiteto mokslininko Ričardo Makuškos ir Kauno technologijos universiteto mokslininko Algirdo Žemaitaičio darbų ciklas "Gamtinės kilmės ir sintetiniai polielektrolitai aukštosioms technologijoms".

Biomedicinos mokslų srityje premija įvertintas Vilniaus universiteto mokslininkų darbai: Zitos Aušrelės Kučinskienės darbų ciklas "Aterosklerozės patogenezės mechanizmai: molekulinių žymenų paieška ir tyrimas" bei Osvaldo Rukšėno ir Aido Alaburdos darbas "Nervų sistemos veiklos ir patologijos mechanizmų tyrimas".

Technologijos mokslų srityje premiją pelnė Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkai Prutenis Petras Janulis (po mirties), Violeta Zakarevičienė ir Eglė Sendžikienė už darbų ciklą "Naujos žaliavos ir metodai biodyzelino gamybai".

Lietuvos mokslo premijos dydis - 101 tūkst. 400 litų. Lietuvos mokslo premijos teikiamos kasmet už geriausius mūsų šaliai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius bei eksperimentinės plėtros darbus.

Visų mokslo sričių premijų laureatai yra įpareigoti skleisti ir populiarinti savo darbus plačiojoje visuomenėje.

Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
Naujienų prenumerata

JAV astronautai išėjo į atvirą kosmosą pakeisti TKS robotizuotos rankos kameros (14)

NASA astronautai išėjo į atvirą kosmosą penktadienį toliau tvarkyti Tarptautinės kosminės...

L. da Vinci menas pilnas paslapčių: ar matote, kas yra ne taip šiame paveiksle? (33)

„Salvator Mundi“ („Pasaulio gelbėtojas“) – Leonardo da Vinci tapytas Kristaus portretas....

Kiek metų dar tarnaus Černobylio atominės gaubtas? (23)

Prieš daugiau nei 30 metų įvykusi Černobylio atominės elektrinės avarija tapo viena iš...

Kaip „įsilaužti“ į savo smegenis ir valdyti malonumų sritį? (17)

Žmogaus smegenys dažnai suvokiamos kaip kosminio sudėtingumo superkompiuteris. Kaip ir į...

Šiąnakt dangų nušvies meteorų lietus (4)

Pakėlę akis į dangų šią ir kitą naktį gali stebėti nuostabų reginį – orionidų lietų.

Top naujienos

„Baltųjų pėdkelnių“ legenda: paslaptingų snaiperių iš Baltijos šalių bijojo visas Kaukazas (240)

1992-ųjų rudenį, prasidėjus karui Abchazijos regione, Kaukaze ėmė rastis vadinamosios...

Sodo bendrijos gyventojams neramios dienos: laukia iškeldinimas iš namų (103)

Sodų bendrija „Baltasis gandras“ jau daugybę metų kovoja už dar sovietmečiu gautus sklypus,...

Pasinaudojo moters bejėgiškumu: atėmė viską, ką turėjo (70)

Panevėžio apylinkės teisme – beprecedentė byla. Prokurorai siekia panaikinti sandorius, kuriais...

Kai labai nori, bet neišgali: paskola automobiliui virsta kilpa ant kaklo

Pripažinkime – kiekvienas nori vairuoti kuo geresnį automobilį ar gyventi kuo geresniame būste....

„Rimi“ ir „Iki“ sandoris palies kelis šimtus darbuotojų

Prekybos tinklų „Rimi“ ir „Iki“ susijungimas ir reikalavimas kitiems mažmenininkams...

Vandenyno skalaujamas Maroko perlas: magiškas miestelis, kurį įsimyli turistai (1)

Prie Atlanto vandenyno įsikūrusi As Suvaira – magiška vieta, be kurios kelionė į Maroką...

Nerimas Toronte: užtikrintą „Raptors“ pergalę aptemdė J. Valančiūno trauma (5)

NBA gerbėjus Lietuvoje aplankė prastos naujienos. Nors Toronto „Raptors“ (2-0) ekipa šiąnakt...

Atrado žemėje užkastus kalinio raštelius: patiriame tai, ko žmogaus protas nėra pajėgus įsivaizduoti (124)

Naujai rekonstruotas dokumentas, kurį 1944 metais Aušvice parašė vienas Graikijos žydų kalinys,...

Puikus D. Sabonio dvigubas dublis atkūrė intrigą, bet neišgelbėjo „Pacers“ nuo nesėkmės (4)

Pralaimėjimą trečiose NBA sezono rungtynėse patyrė Indianos „Pacers“ (1-2) ekipa,...

Jubiliejiniame Dž. Butkutės koncerte Kaune – trikdžiai: teko stabdyti pasirodymą (254)

Likus mažiau nei pusvalandžiui iki Džordanos Butkutės koncerto pradžios Kaune, Nemuno saloje,...