aA
Išmaniosios apyrankės yra daugelio mėgstamas aksesuaras, kurio pagalba galime sekti savo fizinį aktyvumą, stebėti širdies ritmą. Naudojamos kaip laisvalaikio aksesuaras, daugelis tokių apyrankių negali pateikti tikslios informacijos apie galimas ją dėvinčio žmogaus sveikatos problemas.
Lietuvos mokslininkų sukurta išmanioji apyrankė
Lietuvos mokslininkų sukurta išmanioji apyrankė
© KTU nuotr.

Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjai sukūrė išmaniąją apyrankę, kuri automatiniu būdu atpažįsta prieširdžių virpėjimo aritmiją – būseną, kuri laiku nepastebėta gali lemti rimtas komplikacijas ir netgi mirtį, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Prieširdžių virpėjimas yra dažniausiai pasitaikantis širdies ritmo (aritmijos) sutrikimas. Daugiau nei 1 proc. visos populiacijos turi šį sutrikimą. Skaičiuojama, jog dėl sparčiai senėjančios visuomenės šios ligos mastas per ateinančius 30 metų visame pasaulyje padidės iki 3 kartų.

Aritmija ligos pradžioje dažnai pasireiškia tik protarpiais ir be juntamų simptomų, todėl gali likti ilgai nepastebėta ir prisidėti prie sudėtingų komplikacijų, tokių kaip smegenų insultas, išsivystymo.

„Prieširdžių virpėjimas dažnai išsivysto po širdies smūgio. Siekiant išvengti rimtų komplikacijų, šiems pacientams reikia papildomos medicininės priežiūros. Vis dėlto dažniausiai jau išėjus iš ligoninės, pacientų sveikatos patikra vyksta tik epizodiškai. Toks neinvazinis, patogus prietaisas, leidžiantis toliau stebėti žmogaus būklę, yra išties priimtinas sprendimas“, – sako KTU Biomedicininės inžinerijos instituto direktorius Vaidotas Marozas.

Vaidotas Marozas
Vaidotas Marozas
© KTU nuotr.


Biomedicininės inžinerijos instituto tyrėjai, vadovaujami profesoriaus V. Marozo, vysto multisensorinę sistemą, t.y. ant riešo dėvimą prieširdžių virpėjimo stebėjimo prietaisą. Jame naudojami dviejų tipų jutikliai: fotopletizmografinis, skirtas nuolatinei stebėsenai ir elektrokardiografinis – kontrolinei stebėsenai.

Fotopletizmografiniame signale atpažinus prieširdžių virpėjimui artimą širdies veiklą, prietaisas švelniai vibruoja – paprašo paciento su kita ranka paliesti prietaisą. Tokiu būdu užregistruojamas trumpas elektrokardiografinis signalas kontrolinei signalo analizei.

Lietuvos mokslininkų sukurta išmanioji apyrankė
Lietuvos mokslininkų sukurta išmanioji apyrankė
© KTU nuotr.


Realiomis sąlygomis prietaisų registruojamų fiziologinių signalų kokybė yra kur kas prastesnė nei klinikoje registruojamų biosignalų. Pasak profesoriaus V. Marozo, vienas iš pagrindinių iššūkių dėvimų stebėjimo sistemų kūrimo srityje yra pažangių signalų apdorojimo sprendimų užtikrinimas, kurie atskirtų naudingą informaciją nuo „triukšmo“, t.y. judesio artefaktų ir kitų, mažiau pavojingų širdies ritmo sutrikimų. KTU biomedicinos inžinieriai bendradarbiauja su tarptautine komanda – mokslininkais iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (prof. Raimondas Kubilius), Vilniaus universiteto (prof. Audrius Aidietis), Lundo universiteto (prof. Leif Sornmo) ir pramoninio dizaino kūrėjais iš Vilniaus dailės akademijos.

„Mes orientuojamės į tokias technologijas, kurių reikia šiuolaikinei medicinai ir visuomenei. Pavyzdžiui, dėl šios ligos paplitimo visi 65 metų amžiaus sulaukę pacientai vizito pas gydytoją metu turėtų būti patikrinami ar neturi aritmijos, tačiau toks principas tinka tik diagnozuoti pažengusią aritmijos formą, kai aritmija tęsiasi ilgą laiką. O kaip diagnozuoti aritmiją, jei ji pasireiškia tik retkarčiais, epizodiškai? Tuomet ši technologija yra labai naudinga“, – KTU „Santakos“ slėnyje, mokslo, studijų ir verslo centre Kaune, kurtos inovacijos reikšmę nusako V. Marozas.

Vaidotas Marozas su komanda
Vaidotas Marozas su komanda
© KTU nuotr.


Jis tikina, kad nepaisant modernių technologijų ir sudėtingų algoritmų, išmaniąją apyrankę išties paprasta naudoti. Ji kurta senjorams – žmonėms, kurie išmaniuosius prietaisus ir technologijas vertina itin atsargiai.

Šiuo metu tyrėjų komanda išmaniąją apyrankę toliau tobulina, įdiegdama ir papildomas funkcijas, tokias kaip širdies atsako į fizinį krūvį stebėsenos algoritmai.

„Lėta širdies adaptacija po fizinio krūvio siejama su padidėjusiu mirtingumu bei širdies ir kraujagyslių ligomis, todėl šio parametro stebėsena galėtų būti taip pat vertinga visų amžiaus grupių žmonėms“, – sako KTU Biomedicininės inžinerijos instituto mokslo darbuotojo Andrius Petrėnas.

KTU Biomedicininės inžinerijos institutas specializuojasi nestandartinių, dažniausiai moksliniams tyrimams skirtų žmogaus fiziologinių parametrų stebėsenos elektroninių sistemų kūrime. Drauge su Lietuvos ir užsienio partneriais KTU mokslininkai įgyvendino daugelį inovatyvių sprendimų, tokių kaip išmanieji sveikatos stebėsenos marškinėliai, multisensorinė sistema hemodializės aparatams, stebėjimo sistemos narams, kurios naudojamos kariniuose mokymuose.

Šį darbą iš dalies finansavo Lietuvos mokslo taryba (projektas „AFterStroke“, projekto Nr. S-MIP-17/81).

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(11 žmonių įvertino)
4.5455

Beprecedentinis išsiveržimas: užfiksavo galingiausią iki šiol Visatoje stebėtą sprogimą (43)

Astronomai ketvirtadienį pranešė užfiksavę didžiausią iki šiol Visatoje stebėtą sprogimą...

Jei koronavirusas plis toliau – teks nusiskusti barzdą (74)

Barzdos sugrįžo į madą ir dabar daug vyrų jomis didžiuojasi. Tačiau, jei padėtis nesikeis,...

Žemė pasigavo naują „minipalydovą“ (9)

Žemė pasigavo naują „minipalydovą“, dydžiu sulig lengvuoju automobiliu, pranešė astronomai,...

Verta susirūpinti: mokslininkai rado ryšį tarp seksualinių partnerių skaičiaus ir vėžio rizikos (50)

Pasikeitusios moralės normos ir mokslo pažanga išlaisvino žmones. Tačiau naujas tyrimas teigia,...

Nauja teorija: gyvybę Žemėje galėjo pradėti supermasyvi juodoji skylė (19)

Supermasyvi Paukščių Tako centre esanti juodoji bedugnė galėjo būti esminiu gyvybės vystymosi...

Top naujienos

Gyvai / Eurolygos rungtynės Kaune ekstremaliomis aplinkybėmis: „Žalgiris“ – „Armani“ (293)

Penktadienio vakarą Nemuno saloje vykstančiose Eurolygos 26-ojo turo rungtynėse susitinka turnyro...

Šiauliuose panikos nėra, tačiau nuo lentynų žmonės šluoja kai kuriuos produktus (85)

Kilęs nerimas dėl Lietuvą jau pasiekusio koronaviruso pakeitė dalies lietuvių įpročius....

Žaidimas degtukais virš parako statinės: ar Turkija įtrauks NATO į Trečiąjį pasaulinį karą su Rusija? (354)

Jungtinių Valstijų kariuomenė atsargiai vertina savo vaidmenį Sirijoje . Tačiau Jungtinių...

Legendinės primabalerinos Anos Pavlovos paslaptys: sutuoktiniui keršijo ilgai ir stebino širdies žiaurumu

Ja visi žavėjosi, ji buvo vadinama „dieviška“ ir „nepakartojama“. Kalbėta, kad ji tikras...

Koronaviruso baimė praretino „Žalgirio“ arenos tribūnas, kuriose – ir grupelė italų (14)

Į penktadienio vakare vykstančias Eurolygos rungtynes tarp Kauno „Žalgirio“ ir Milano...

Vitalija Guobė

Karas šeimoje: kodėl geria garsių vyrų žmonos? N-18

Kai eilinį kartą pro langą kieme pamačiau kelis prabangius automobilius su man nelauktais...

Šuniui nustatytas koronavirusas: veterinarai jau prognozuoja, kas vyktų, jei virusas paliestų lietuvių šunis (248)

Kinijoje, Honkonge, gyvūnų prieglaudoje izoliuotas šuo , kuriam nustatytas nežymus teigiamas...

Internautai su Tapinu priešakyje pasipiktino Vadimo Zizo įrašu koronaviruso akivaizdoje: siūlo kaukes už 64 eurus

Koronaviruso akivaizdoje imtos pardavinėti kaukės už daugiau nei 60 eurų sulaukė internautų...

Incidentas Vilniuje: vyras žmoną įkalino vonios kambaryje, nes manė, kad ji užsikrėtė koronavirusu (239)

Dėl koronaviruso Lietuvoje kilusi isterija pasiekė neįtikėtiną lygį - policijai tenka reaguoti...

Žiniasklaida: vakcina nuo COVID-19 – sukurta, prasideda bandymai (113)

Masačusetso valstijoje, Kembridžo mieste, įsikūrusi biotechnologijų įmonė „Moderna...

|Maža didelių žinių kaina