Šiuo metu net iki 90 proc. energijos gaunama deginant ribotus neatsinaujinančius gamtos išteklius - anglį, naftą ir gamtines dujas. Pastarųjų atsargos didesnės negu naftos, tačiau ir jos neamžinos.
"Jeigu pavyktų sukurti vadinamą dirbtinę saulę, būtų išspręsta viena svarbiausių žmonijos problemų. Tačiau reikia įvertinti tai, kad alternatyvus energijos gamybos būdas susijęs su ypač aukštomis temperatūromis", - pažymėjo mokslininkas.
Idėja kurti termobranduolinį energijos gamybos reaktorių buvo pradėta generuoti dar 1972 metais, tačiau tik neseniai priimtas sprendimas jį statyti Europoje.
"Kažkada buvo siūlymų tai daryti Japonijoje, tačiau Europa nugalėjo, nes šiam projektui skyrė daugiausiai lėšų", - sakė V. Ostaševičius.
Siūlymą reaktoriaus projektavimo darbuose dalyvauti lietuviams KTU prorektorius įvardijo kaip aukštą Lietuvos mokslininkų ir energetikų kompetencijos įvertinimą. Universitete lankęsi projekto atstovai buvo maloniai nustebinti, kad šioje aukštojoje mokykloje dirbama su aukštesnio lygio programine įranga negu kitose šalyse.
"Dirbtinės saulės" projektą finansuoja visas pasaulis - valstybės, verslas. Šiuo metu paraiška kelių mazgų projektavimo finansavimui pateikta Europos Sąjungos paramai gauti. Konkurso rezultatai bus paskelbti rudenį.
"Tikimės, jog tuomet prie šio projekto prisijungs ir kitų universitetų mokslininkai, nes šiame darbe reikia ne tik energetikų, mechanikų, bet ir fizikų, chemikų, technologų bei kitų sričių specialistų", - sakė KTU mokslo prorektorius.