- Kiek suprantu, su lūkesčiais, kad palydovas jau tuoj kils, į JAV važiavai antrą kartą?
- Taip, į JAV, dėl raketos paleidimo, teko atvažiuoti antrą kartą, pirmą kartą buvo keturiese iš „LituanicaSAT-1“ komandos, šį kartą teko garbė skristi vienam. Ačiū kolegoms, kad patikėjo tokią svarbią misiją!
- Koks jausmas buvo po kelionės, kai pakilimas buvo atšauktas?
- Viso „LituanicaSAT-1“ projekto metu buvo įvairių nesklandumų ir keblių akimirkų, turėjome išlikti stiprūs psichologiškai, kiekvieno komandos nario moralinis nusiteikimas yra labai svarbus projekto sėkmės faktorius.
Žinojome kur einame, taip pat žinojome, kad yra daug rizikų. Kiekvieną kartą kai kažką tekdavo atšaukti ar nepasisekdavo, tuo pačiu ir nukelto paleidimo atveju, tiesiog pasiimdavome maksimumą iš esamos situacijos, taip netekdavo nusivilti, kad kažko nepadarėme, o džiaugdavomės išnaudota padėtimi. Jei nebūsi nusiteikęs bandyti ir taisyti vėl ir vėl, vargu ar pasieksi finišo liniją sunkiose varžybose ne tik su savimi, su laiku bet ir su įvairiais rimtais sunkumais iškylančiais projekto eigoje.
- Kada sužinojai, kad raketa šiandien nekils? Kiek suprantu, ši naujiena turėjo tave nemaloniai nustebinti vos nubudus?
- Sužinojau tik pabudęs, tokiais atvejais niekada nereikia pulti vertinti situacijos, o susirinkti kuo daugiau informacijos. Nenusiteikiau, kad viskas jau prarasta ir teks planuotis kelionę atgal. Vakare sužinojome, kad raketa bus paleista sausio 9d. Tačiau ir vėl gali visko nutikti, tad lauksim iki tos akimirkos kol įsijungs varikliai ir ji pakils nuo žemės. Yra buvęs ne vienas atvejis, kai startas atšaukiamas net tada, kai kuro pompos jau pradeda tiekti degalus į raketos degimo kameras, tad tikimybė vėl atidėti išlieka iki paskutinių sekundžių.
- Kokia atmosfera tvyro NASA lankytojų centre? Ar ten žmonės, kurių palydovai ir eksperimentai turi kilti į kosmosą, bendrauja tarpusavy? O gal visi užsidarę?
- Žmonės bendrauja atvirai arba tiek, kiek jiems galima pagal užimamas pareigas. Tikrai nėra užsidarę, tuo labiau amerikiečiai. Visi dalinasi patirtimi ir idėjomis, noriai bendrauja. Juk esame viena bendruomenė, nors jos nariai ir skirtingo kalibro.
- Kalbant apie paskutinę kelionę – keliese išvažiavote? Susidarė įspūdis, kad Laurynas Mačiulis [misijos technikos vadovas – red.] liko Vilniuje, o skrydį parūpino bendrovė „Fima“ – ar reikėtų suprasti, kad ties finišu visai ištuštėjo išteklių skrynelė?
- Mūsų projektas nebuvo komercinis, biudžetas nebuvo jo stiprioji dalis, pinigų susirinkti ar uždirbti ir neplanavome, tad teko ir neblogai pasispausti bei išnaudoti rezervus. Visi gerai pamena, tikslas buvo vienas – sukurti ir sukonstruoti pirmąjį lietuvišką palydovą, manau tą pažadą ir įvykdėme, palydovas jau paleidimo aikštelėje.
Po paskutinio starto atidėjimo iki planuojamo sekančio buvo likę mažai laiko, tad ir bilietų kainos pakilo atitinkamai. Esame dėkingi inovatyvių inžinerinių sprendimų bendrovei UAB „Fima“ už galimybę atstovauti „LituanicaSAT-1 komandą raketos paleidime. Šiuo metu vyksta daug veiklų universitete, egzaminai ir pasiruošimas naujam semestrui, kadangi kiti kolegos aktyviai tame dalyvauja, aplinkybės susiklostė taip, kad teko išvykti vienam.
- Ar bendraujate su „LitSat-1“ komanda? Jei taip - kaip? Draugiškai? Dalykiškai? O gal kaip troliai?
- Su „LitSat-1“ komanda stengiuosi pabendrauti pasitaikius bet kokiai progai, juk vis dar neaišku kodėl išsiskyrė projektai, yra likę nemažai klausimų. Nepasakyčiau, kad mūsų bendravimas yra nuoširdus. Gal dėl susiklosčiusių aplinkybių, bet Lietuva yra maža, vieną dieną susikirtę keliai vėl privers atsisėsti prie vieno stalo arba padiskutuoti kas įvyko 2013 metų pradžioje.
- Volopso sala yra visai netoli nuo to arktinio sūkurio, kuris užšaldė visą JAV Vidurio vakarų regioną – o kaip orai pas jus? Tikriausiai tų vietovių gyventojams irgi neįprastai vėsu, nors ten, pastarosiomis dienomis temperatūra buvo apie -10ºC.
Lėktuvu per Frankfurtą atskridau į Vašingtoną, nuo ten važiavau mašina apie 300 km, per tą laiką pastebėjau šiek tiek sniego, bet dangus visą laiką buvo giedras nors naktimis ir dieną šaltoka lyginant su gruodžio mėnesiu. Taip, gyventojai registruoja šalčio rekordus, ši žiema Amerikoje pakankamai atšiauri ir grūmoja šalčiais.
- Kalbant apie tą nelemtą magnetinę audrą – kaip konkrečiai ji galėtų pakenkti raketai? Ar NASA istorijoje yra buvę problemų dėl magnetinių audrų, ar tai yra atsargumo priemonė dėl paprasto nenoro rizikuoti?
- Vizito metu šia tema bendravome su ponu Gintautu Vitkumi, mūsų projekto rėmėju ir stipriu gerbėju, Lietuviu išeiviu dirbusiu garsiose JAV aeronautikos kompanijose. Pasak jo radiacijos sukeliami efektai nėra labai dažni, bet jei avionika būna paveikiama radiacijos, tada pasekmės būna fatališkos – įranga tiesiog tampa nefunkcionali, todėl ir šiuo atveju imtasi maksimalių atsargumo priemonių.
Buvo atliekamos analizės ir modeliavimai kaip saulės pliūpsnis galėtų paveikti raketos elektroniką ir kokių pasekmių būtų galima tikėtis. Įvertinus riziką buvo nuspręsta, kad esamas intensyvumas neviršija leistinų saugumo normų.
- Paleidimai kilnoti pirmyn ir atgal sunkiai suskaičiuojamą kiekį kartų – iš pradžių gedimai, paskui orai, paskui magnetinė audra. Ar nekyla minčių, kad „kažkas“ nenori, kad Lietuva taptų kosmine valstybe?
- Jei esi rimtai nusiteikęs ir pasinėręs į bet kokį projektą, pirmas dalykas kuriuos reikia išmesti tiek iš savo galvos tiek ir kolegoms – pranašysčių, prietarų ir „burtų“ skleidimas. Įtemptomis akimirkos tai gali ypač neigiamai nuteikti, bet kokių galimų prognozių ir analizių ten kur įvykiai nuo mūsų nepriklauso – reikia griežtai atsisakyti ir ignoruoti.
- Kokia tavo dienotvarkė JAV – kuo užsiėmei ta proga, kad gavai „dovanų“ laisvadienį?
- Kiekvienoje kelionėje stengiuosi pamatyti kuo daugiau, pradedant profesiniais klausimais ir baigiant kultūriniais. Laisvadienio proga pasivažinėjau apylinkėmis ir aplankiau visas ne saugumo zonoje esančias vietas iš kurių galima matyti raketos paleidimo aikštelę. Arbuckle Neck Road kelio pabaigoje paleidimo aikštelę pelkynai skiria kiek daugiau nei dviem kilometrais, iš ten padaryta dauguma nuotraukų kurias galima rasti internete. Fotografuojant ir filmuojant pasikalbėjau su ūkininku kuris nebuvo visiškai patenkintas raketų „eismu“ jo ūkio pakraštyje, pasak jo, kiekvieną kartą kylant raketoms dreba jo ūkio pastatų sienos ir gyvuliai patiria stresą. Kai kurie mūsų komandos nariai tikriausiai svajotų apie tokią gyvenamąją vietą.
- Dar dėl paleidimų atidėliojimo – internete sunku rasti informacijos apie tai, kokia būtų kita paleidimo data, jeigu dėl kokių nors mistinių priežasčių startas neįvyktų ir rytoj.
- Jei paleidimas neįvyktų sausio 9 dieną, tikriausiai vėl tektų palaukti kelias savaites, kaip ir po paskutinio atidėjimo, nes prognozuojamas orų pablogėjimas, tačiau raketa turėtų būti paleista iki sausio pabaigos, kadangi NASA yra suplanavusi TKS aptarnavimo grafiką. Į stotį kroviniai ne tik gabenami, bet ir iš jos grįžta, taip pat ir astronautai. Eilėje laukia kitos aptarnavimo misijos.
- Kaip NASA priima tokį tuntą žmonių su tokias, jų mastais matuojant, smulkmeniškais projektais - nanopalydovais, mokinių eksperimentais? Ar sugalvota kokių pramogų, ar viskas labai dalykiškai? O gal šaltai ir per atstumą?
- Su NASA centrų kolektyvais teko nemažai bendrauti, pasitaikė tik vienas kitas nemalonesnis žmogus, bet absoliuti dauguma jų yra pakankamai atviri ir bendrauja pagarbiai. Yra sudaryta dienotvarkė, tačiau ji pakankamai oficiali ir susijusi su raketos startu, vyksta konferencijos. Be abejonės mūsų projektas yra labai smulkus jų mastais, tačiau iš to gali išaugti dideli dalykai, kaip ir iš mokinių ar studentų darbų. Vakarų kultūroje mažai pastebėjau, kad kitų žmonių darbas būtų menkinamas nepaisant amžiaus, socialinės būklės, orientacijos, rasės ar kitų kriterijų, kad į tokius darbus būtų žiūrima nerimtai. Juk kalbam apie kosmines technologijas, o jos yra puikus pavyzdys kokia galinga yra žmogaus fantazija.
- Dėl TKS siurblio gedimo prarasta proga iškelti palydovus legendinės „Lituanicos“ skrydžio 80-mečio proga - ar šis misijos tikslas lieka, nors formaliai jau yra skrydžio 81-metis?
- Prie 80-mečio neprisirišome, gal taip ir geriau, nesikirs datos ir kalbant apie Lietuvai svarbius įvykius nereikės žodelio „ir“, tai yra mintis kuri projektui suteikė kitokios prasmės, vardas „LituanicaSAT-1“ dėl to nepasikeitė. Svarbiausias tikslas yra palydovas ir tai ką išmokome jį kurdami.
- Ir sėkmingo starto, ir „nestarto“ atveju - kada grįžti į Lietuvą?
- Sėkmingo starto atveju grįšiu šeštadienį, nukelto starto atveju galėčiau tiksliau pasakyti sužinojus jo datą ir įvertinus galimybes pratęsti kelionę.
-Ačiū už pasakojimą ir sėkmingo starto!
