aA
Naująjį sezoną Lietuvos etnokosmologijos muziejus, įsikūręs vaizdingose Kulionių kaimo apylinkėse greta Želvų ežero Labanoro girios pakraštyje, Molėtų rajone, pasitinka visuomenei pristatydamas didžiausią Baltijos šalyse meteoritų kolekciją.
Lietuvos etnokosmologijos muziejuje – didžiausia Baltijos šalyse meteoritų kolekcija
Lietuvos etnokosmologijos muziejuje – didžiausia Baltijos šalyse meteoritų kolekcija
© Organizatorių nuotr.

Taip pat atnaujintoje ekspozicijoje – reikšmingų žmogaus išsilaipinimo Mėnulyje (1969 m.), lietuvių kilmės JAV astronauto A.Jelisejevo-Kuraičio pirmojo skrydžio (1969 m.) bei Molėtų astronomijos observatorijos įsteigimo (1969 m.) sukakčių refleksijos, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kol vyksta nuolatinės ekspozicijos įrengimo darbai, lankytojus Etnokosmologijos muziejus kviečia į šiuolaikiškai ir išradingai įrengtas laikinųjų parodų erdves. „Turime kuo nustebinti – greta kitų dalykų, kūrybingai suformuotuose teminiuose stenduose pasakosime ir apie Mėnulio užkariavimą, lietuvių mokslininkų indėlį į visatos pažinimą bei pasiekimus astronautikoje, Molėtų astronomijos observatorijos istoriją, reikšmę ir mokslinį kontekstą, suteiksime galimybę išvysti unikalų meteoritinės medžiagos rinkinį, kai kuriuos meteoritus net palaikyti rankose, prisiliesti prie praeities, menančios Saulės sistemos gimimą“, – žada muziejaus direktorius Linas Šmigelskas.

Vadovas primena, kad provokuojančios susimąstyti, skatinančios pažinti įvairias žmogaus ir kosminio pasaulio ryšio formas bei prasmes, pažintinės muziejaus programos, ekspozicijos turinys yra pritaikytas skirtingoms amžiaus grupėms, patrauklus šeimoms.

Pagrindiniu šio muziejinio sezono akcentu tapusioje meteoritų kolekcijoje – daugiau nei trys dešimtys „dangiškųjų akmenų“ pavadinimų, kone du šimtai skirtingų egzempliorių iš viso pasaulio, tarp kurių – originalios Mėnulio ir Marso uolėnos, garsiausi geležiniai ir akmeniniai meteoritai, legendinio Žemaitkiemio aerolito, kritusio Ukmergės rajone 1933 m. vasario 2-ąją, fragmentas.

Surinkti pagrindinių klasifikacinių tipų meteoritinę medžiagą su muziejumi bendradarbiaujančiam kolekcijos savininkui Andrejui Jerochovui prireikė daugybės metų, pastangų ir sėkmės. Kiekvienas egzempliorius turi savąjį naratyvą, išskirtinumą, kultūrinę ir mokslinę vertę. Pavyzdžiui, eksponuojami meteoritai iš Mėnulio yra „švieži“, nepaveikti erozijos, į mūsų pasaulį atkeliavę palyginus neseniai. Tokią medžiagą rankose laikė amerikiečių astronautai Mėnulyje.

Laikinosios etnokosmologijos muziejaus ekspozicijos architektas Kristijonas Svalbonas ir dailininkas Juozapas Švelnys džiaugiasi, kad idėja įdomiausias temas bei jas reprezentuojančius eksponatus perkelti į netradicinę, kiek neįprastą aplinką praeitais metais visiškai pasiteisino, todėl kūrėjai dėl šiųmečių techninių ir estetinių sprendimų neabejojo.


„Įgyvendinome visus metus brandintą viziją laikinųjų parodų erdvėje vizualiai patraukliai, suprantamai ir informatyviai atskleisti Mėnulio misijos, lietuvių kilmės astronauto skrydžio, observatorijos Kulionyse įsteigimo sukakčių temas, jas organiškai suderinti su didžiulio pažintinio ir emocinio krūvio meteoritikos paroda. Manyčiau, su iššūkiais susidorojome – integruodami naują aktualią problematiką, visiškai išlaikėme muziejaus koncepcinį uždavinį atskleisti skirtingus kosmojautos aspektus, ir ekspozicijoje sukūrėme atitinkamą nuotaiką – juk čia dangus paliečia žemę ir ima pasakoti savo istorijas, kurios stulbina, pribloškia, kartais – pralinksmina, bet abejingų nepalieka,“ – apibendrina K.Svalbonas.

Lietuvos etnokosmologijos muziejus įkurtas 1990 m. Įspūdingose požeminėse galerijose suformuota originali apie kosminių įvaizdžių raidą bei įtaką kultūrai ir mokslui pasakojanti ekspozicija nuo pat pradžių traukė daugybę lankytojų. 1997 m. LEM pradėjo veikti pirmasis šalyje tik edukacijai skirtas 40 cm. skersmens reflektorinis teleskopas. 2007-aisiais vyko muziejaus pastatų komplekso rekonstrukcija, po kurios pagrindiniame bokšte savąją akį atvėrė vienas didžiausių Europoje – 80 cm. skersmens – mėgėjiškiems poreikiams pritaikytas teleskopas. Egzotiškose vidinėse ir išorinėse muziejaus erdvėse nuolat priimamos ekskursijos, vyksta kultūriniai renginiai, giedromis naktimis organizuojami stebėjimai. 2019-ųjų pabaigoje po rekonstrukcijos duris žada atverti itin moderni, inovatyvi nuolatinė ekspozicija.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
5.0000

Apie save dar daug nežinome: mokslininkai atrado naują paslaptingą organą (23)

Medicinos tyrėjai padarė netikėtą anatominį atradimą – aptiko kažką panašaus į seilių...

Muziejuje galima išbandyti istorinės elektrinės valdymo simuliatorių

Energetikos ir technikos muziejus šeštadienį atveria galimybę lankytojams išbandyti istorinės...

Netikėtas atradimas: įvairūs įprasti higienos reikmenys gali padėti neutralizuoti koronavirusą (68)

Naujų tyrimų metu nustatyta, kad įvairūs įprasti higienos reikmenys, įskaitant burnos...

„Mokslo ritmu": Lietuvoje sergamumas onkologinėmis ligomis didėja, o mirštamumas - mažėja (3)

Vėžio genomo tyrimai sukėlė proveržį vėžio gydyme. Šiandien medikai jau gali nusitaikyti...

Trys KTU mokslininkų vertingi, bet labai paprasti patarimai, padėsiantys išgyventi sveikatos krizę

Daugeliui žmonių sveikatos krizė siejasi su pasaulį drebinančia Covid-19 pandemija . Tačiau...

Top naujienos

Susirgus Seimo nariui laukia didelio masto epidemiologinis tyrimas: pasakė, kam reikia izoliuotis (1)

Koronavirusu susirgus Seimo nariui iš valstiečių žaliųjų frakcijos Valerijui Simulikui,...

Siaubo naktis prie Vilniaus: po kruvinos orgijos siaubingas kančias patyrusi moteris neturėjo galimybių išgyventi (127)

Moteris neturėjo jokių galimybių išgyventi – net jeigu ji iš karto būtų patekusi į medikų...

Nepamirškite persukti laikrodžių: grįžta žiemos laikas (106)

Paskutinį spalio sekmadienį Lietuva vėl grįžta prie žiemos laiko ir laikrodžius suksime atgal....

Koronavirusu užsikrėtė Andrius Tapinas: yra reikalų atnaujinta 18.54 (528)

Šeštadienio vakarą žinomas visuomenės veikėjas, žurnalistas Andrius Tapinas savo feisbuko...

Dailius Dargis | D+ nariams

Bušido kovotojo Morkevičiaus žūtį vis dar gaubia paslaptys: treneris pasakoja apie paskutines jo dienas N-18

„Kai mes susipažinome, Remigijui buvo 12 metų. Esu pirmasis ir vienintelis jo treneris. Yra...

Koronavirusas nustatytas parlamentarui: antradienį dalyvavo Seimo posėdyje papildyta 19.32 (198)

Valerijus Simulikas , parlamentaras iš valstiečių žaliųjų sąjungos, nusprendęs pasitikrinti,...

Serialų veikėjas sugrįžta: prieš svarbius rinkimus – keisti Zelenskio manevrai (95)

Daugumą parlamente turinti viena partija, jos patvirtinta vyriausybė ir prezidento paskirti regionų...

„Ryto“ ir „Žalgirio“ mūšį apšildė dubleriai: triumfavo gausiai sirgalių palaikyti kauniečiai

Trečiąją pergalę iš eilės NKL – VIKINGLOTTO iškovojo gausaus sirgalių būrio palaikoma Kauno...

Lietuvis išbandė nakvynę kalėjime – ne už nusikaltimą, o už pinigus (16)

Suomijoje viešėjęs Orijus savo noru pateko į kalėjimą. Kaip tai nutiko? Pasirodo, buvusiame...

Balsavimas: kuri pora turėtų palikti projektą „Šok su žvaigžde“? (13)

Šeštadienio vakarą žiūrovus prie ekranų ir vėl pritraukė šokių projektas „ Šok su...

|Maža didelių žinių kaina