Į rinką plūstančios klastotės sukelia nemažai problemų, todėl Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto (VU CHGF) vyriausiasis mokslo darbuotojas, docentas dr. Artūras Katelnikovas ėmėsi kurti naują ir inovatyvią priemonę, padėsiančią apsaugoti prekes ir jų pirkėjus bei gamintojus nuo klastotojų.
© Shutterstock

30 medžiagų – 140 tūkst. prekių serijų apsaugoti

Dr. Artūras Katelnikovas vadovauja Optinių medžiagų tyrimo mokslinei grupei, kuri atlieka liuminescencinių medžiagų nanodalelių sintezę ir optinių savybių tyrimus, rašoma pranešime žiniasklaidai. Dalis jo studentų, atlikdami nanodalelių sintezę, naudoja fotochemines ir hidrotermines reakcijas.

VU Chemijos instituto mokslininkų grupė kuria liuminescencinius saugos pigmentus. Jais bus galima pažymėti prekes, o vėliau ultravioletiniais ar infraraudonaisiais spinduliais apšvietus, jas nesudėtingai identifikuoti kaip originalą. Kaip pasakoja dr. Artūras Katelnikovas, skaičiuojama, kad vienai serijai prekių apsaugoti reiktų tik penkių spalvinių pigmentų kombinacijų. Tai reiškia, kad turint vos 30-ies medžiagų banką ir kaskart naudojant po penkias iš jų, galima būtų apsaugoti 140 tūkst. prekių serijų.

„Šiuo metu gaminiai klastojami akivaizdžiais metodais, t.y. pakeitus pavadinimus ar prekinius ženklus. Žymėjimo pigmentų akimi matyti neįmanoma, net ir marginant visą prekę. Kiekvienos serijos žymėjimas taptų kaip pirštų antspaudai. Norint padirbti tokį žymėjimą reiktų ne tik specifinių žinių, medžiagų, bet ir finansinių pajėgumų, todėl klastotojams tai taptų finansiškai nenaudinga“, – teigia dr. A. Katelnikovas.

Optines medžiagas tyrė „Erasmus“ metu

Dr. A. Katelnikovas pasakoja, kad Vilniaus universitete chemijos studijas pradėjo 2002 metais ir dar bakalauro metais pradėtas mokslinis darbas davė rezultatų, buvo išspausdintos kelios publikacijos, todėl magistrantūroje optinių medžiagų tyrimus reikėjo tiesiog pratęsti.

Pagal „Erasmus“ studentų mainų programą mokslininkas išvyko į Miunsterio taikomųjų mokslų universitetą, o vėliau, įstojęs į VU doktorantūrą, didžiąją dalį laiko praleido ten.

„Miunsterio taikomųjų mokslų universitete (FH Muenster) aš tęsiau tyrimus su liuminescencinėmis medžiagomis, saugos pigmentais, LED apšvietimu. Vokietijoje yra viena didžiausių chemijos pramonės koncentracijų Europoje. Šiame universitete praktiškai visi mokslininkai ateina iš pramonės, todėl žino, ko jai reikia ir ką galima pasiūlyti. Aš visada savo ateitį siejau su mokslu, todėl gavęs pasiūlymą dirbti Vilniaus universitete net nedvejodamas jį priėmiau“, – pasakoja dr. A. Katelnikovas.

Dr. A. Katelnikovas VU Chemijos ir geomokslų fakultete dėsto Aplinkos chemijos, Atmosferos chemijos ir f-elementų chemijos ir fizikos kursus. Paklaustas apie dėstytojavimą, pašnekovas sako pastebintis, kad studentai kartais bijo klausti. Kas vienam paprasta, kitam sudėtinga, jeigu nežinai, bet paklausi – sužinosi. Juk į universitetą ateiname mokytis. Keista, kad iki šiol gajus stereotipas, esą dėstytojas privalo išmokyti studentą. Taip nėra, dėstytojas gali nurodyti ar akcentuoti kryptį, bet jeigu pats neskaitysi – neišmoksi. Geriausia kai studentas paskaito, išklauso paskaitos ir dar vėliau draugui, kuris kažką praleido, papasakoja.

„Jeigu studentui įdomu tai papildomos motyvacijos neprireikia, žmogus visa širdimi ir kiekviena kūno ląstele mėgaujasi darydamas tai, kas patinka. Chemija į mano gyvenimą atėjo aštuntoje klasėje. Mano auklėtoja buvo chemijos mokytoja ir jos parodyti eksperimentai taip sužavėjo, kad, atrodė, nėra jokio kito galimo studijų pasirinkimo – tik chemijos mokslas“, – šypsosi mokslininkas.

Dr. A. Katelnikovui 2016 m. buvo suteikta Lietuvos mokslų akademijos Jaunųjų mokslininkų stipendija ir Vilniaus universiteto rektoriaus mokslo premija. Jo straipsnius spausdino prestižiniuose mokslo žurnaluose, mokslininkas vadovauja Lietuvos ir Prancūzijos integruotos veiklos programos „Žiliberas“ projektui, bei Lietuvos mokslo tarybos finansuojamam Mokslinių grupių projektui.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lietuvio sukurta žvilgsnio sekimo sistema bus naudojama mokslo eksperimentams (1)

Ne paslaptis, kad šiuolaikinius IT įrenginius galima valdyti ne tik spaudant klavišus ar pelę....

Harvardo universiteto mokslininkai: karštis sumažina darbingumą apie 10 procentų (3)

Harvardo universiteto mokslininkai įrodė, kad karštis sukelia mieguistumą ir sulėtina smegenų...

Mokslininkai nustatė, kad Žemės gelmėse slypi didžiulis kiekis deimantų (17)

Žemės gelmėse slypi daugiau kaip kvadrilijonas tonų deimantų, šią savaitę paskelbė...

Kas nutiko „Titaniko“ tragedijos aukoms? (21)

„Titaniko“ katastrofa įvyko prieš 106 metus. Visame pasaulyje nuskambėjusi tragedija nusinešė...

Jaunoji mokslininkė: po didžiausiais atradimais slypi daug darbo ir nesėkmių (1)

„Man nėra nieko įdomiau, nei suprasti, kaip veikia gamta ir mes patys. Man patinka į viską...

Top naujienos

„Tvarkiečių“ noras bendradarbiauti su „valstiečiais“ turi įdomių poteksčių: Paksas nebeslepia didelių ambicijų

Rolandas Paksas nori kandidatuoti į prezidentus 2019 m. rinkimuose, ir tam jam reikia Seimo...

„Sodra“ tuština gyventojų sąskaitas: pinigus gali nuskaičiuoti neperspėjusi (467)

Jei bent porą mėnesių niekur nedirbate, nesate registruotas darbo biržoje ir dar nesumokėjote už...

Į mirties žeme vadinamą Kazachstaną išvykę lietuviai: tai visos tautos istorija ir tragedija susipažinkite su „Misija Sibiras'18“ ekspedicijos dalyviais

Šiandien iš Vilniaus geležinkelių stoties į Kazachstaną išvyko ekspedicija „Misija...

Ši ūkininkė įspūdį paliktų bet kam: atgaivinta senelių sodyba žavisi ir lietuviai, ir užsieniečiai pasidalino daržininkystės patarimais (82)

Lazdijų rajone, Babrauninkų kaime, įsikūręs ūkis – kiek neįprastas – gamtinės...

FIFA 2018 rekordai ir keistenybės: nepailstantis kroatas, „kiauras“ ispanų vartininkas, Ronaldo ir Messi prakeiksmas (8)

Emocijoms po mėnesį Rusijoje vykusio ir sekmadienį pasibaigusio pasaulio futbolo čempionato...

Nori sužinoti, kas tiksliai buvo kalbama per Trumpo ir Putino susitikimą: imamasi beprecedenčių veiksmų (155)

JAV demokratai reikalauja, kad prezidento Donaldo Trumpo vertėja liudytų Kongrese. Ji esą...

Pirmą kartą papasakojo apie dvi savaites trukusią kankynę akimirka, kai apėmė neviltis (4)

Tai turėjo būti linksma vaikų grupės ekskursija į urvus po futbolo treniruotės, bet virto...

Problema, kuri kaime beveik nepažįstama: kuo skundžiasi net du trečdaliai miestiečių?

Trys iš keturių Lietuvos didmiesčiuose gyvenančių žmonių savo namuose neranda ramybės dėl...

Pasitikrinkite, ar kitą savaitę vis dar galėsite naudotis savo telefonais (12)

Jau kitą savaitę, liepos 25 d., Lietuvos mobiliojo ryšio bendrovės policijos prašymu pradės...

Po Trumpo pasisakymų „Fox“ televizijai – nauji priekaištai: tai „dovana Putinui“ (217)

Praėjus porai dienų po kritikos audrą sukėlusio savo susitikimo su Rusijos lyderiu Vladimiru...