aA
Į rinką plūstančios klastotės sukelia nemažai problemų, todėl Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto (VU CHGF) vyriausiasis mokslo darbuotojas, docentas dr. Artūras Katelnikovas ėmėsi kurti naują ir inovatyvią priemonę, padėsiančią apsaugoti prekes ir jų pirkėjus bei gamintojus nuo klastotojų.
© Shutterstock

30 medžiagų – 140 tūkst. prekių serijų apsaugoti

Dr. Artūras Katelnikovas vadovauja Optinių medžiagų tyrimo mokslinei grupei, kuri atlieka liuminescencinių medžiagų nanodalelių sintezę ir optinių savybių tyrimus, rašoma pranešime žiniasklaidai. Dalis jo studentų, atlikdami nanodalelių sintezę, naudoja fotochemines ir hidrotermines reakcijas.

VU Chemijos instituto mokslininkų grupė kuria liuminescencinius saugos pigmentus. Jais bus galima pažymėti prekes, o vėliau ultravioletiniais ar infraraudonaisiais spinduliais apšvietus, jas nesudėtingai identifikuoti kaip originalą. Kaip pasakoja dr. Artūras Katelnikovas, skaičiuojama, kad vienai serijai prekių apsaugoti reiktų tik penkių spalvinių pigmentų kombinacijų. Tai reiškia, kad turint vos 30-ies medžiagų banką ir kaskart naudojant po penkias iš jų, galima būtų apsaugoti 140 tūkst. prekių serijų.

„Šiuo metu gaminiai klastojami akivaizdžiais metodais, t.y. pakeitus pavadinimus ar prekinius ženklus. Žymėjimo pigmentų akimi matyti neįmanoma, net ir marginant visą prekę. Kiekvienos serijos žymėjimas taptų kaip pirštų antspaudai. Norint padirbti tokį žymėjimą reiktų ne tik specifinių žinių, medžiagų, bet ir finansinių pajėgumų, todėl klastotojams tai taptų finansiškai nenaudinga“, – teigia dr. A. Katelnikovas.

Optines medžiagas tyrė „Erasmus“ metu

Dr. A. Katelnikovas pasakoja, kad Vilniaus universitete chemijos studijas pradėjo 2002 metais ir dar bakalauro metais pradėtas mokslinis darbas davė rezultatų, buvo išspausdintos kelios publikacijos, todėl magistrantūroje optinių medžiagų tyrimus reikėjo tiesiog pratęsti.

Pagal „Erasmus“ studentų mainų programą mokslininkas išvyko į Miunsterio taikomųjų mokslų universitetą, o vėliau, įstojęs į VU doktorantūrą, didžiąją dalį laiko praleido ten.

„Miunsterio taikomųjų mokslų universitete (FH Muenster) aš tęsiau tyrimus su liuminescencinėmis medžiagomis, saugos pigmentais, LED apšvietimu. Vokietijoje yra viena didžiausių chemijos pramonės koncentracijų Europoje. Šiame universitete praktiškai visi mokslininkai ateina iš pramonės, todėl žino, ko jai reikia ir ką galima pasiūlyti. Aš visada savo ateitį siejau su mokslu, todėl gavęs pasiūlymą dirbti Vilniaus universitete net nedvejodamas jį priėmiau“, – pasakoja dr. A. Katelnikovas.

Dr. A. Katelnikovas VU Chemijos ir geomokslų fakultete dėsto Aplinkos chemijos, Atmosferos chemijos ir f-elementų chemijos ir fizikos kursus. Paklaustas apie dėstytojavimą, pašnekovas sako pastebintis, kad studentai kartais bijo klausti. Kas vienam paprasta, kitam sudėtinga, jeigu nežinai, bet paklausi – sužinosi. Juk į universitetą ateiname mokytis. Keista, kad iki šiol gajus stereotipas, esą dėstytojas privalo išmokyti studentą. Taip nėra, dėstytojas gali nurodyti ar akcentuoti kryptį, bet jeigu pats neskaitysi – neišmoksi. Geriausia kai studentas paskaito, išklauso paskaitos ir dar vėliau draugui, kuris kažką praleido, papasakoja.

„Jeigu studentui įdomu tai papildomos motyvacijos neprireikia, žmogus visa širdimi ir kiekviena kūno ląstele mėgaujasi darydamas tai, kas patinka. Chemija į mano gyvenimą atėjo aštuntoje klasėje. Mano auklėtoja buvo chemijos mokytoja ir jos parodyti eksperimentai taip sužavėjo, kad, atrodė, nėra jokio kito galimo studijų pasirinkimo – tik chemijos mokslas“, – šypsosi mokslininkas.

Dr. A. Katelnikovui 2016 m. buvo suteikta Lietuvos mokslų akademijos Jaunųjų mokslininkų stipendija ir Vilniaus universiteto rektoriaus mokslo premija. Jo straipsnius spausdino prestižiniuose mokslo žurnaluose, mokslininkas vadovauja Lietuvos ir Prancūzijos integruotos veiklos programos „Žiliberas“ projektui, bei Lietuvos mokslo tarybos finansuojamam Mokslinių grupių projektui.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokslininkai pasiūlė devynias priežastis, kodėl iki šiol dar neaptikome nežemiškos gyvybės (52)

Šiuo metu mokslininkams žinoma, kad visatoje egzistuoja milijonai, o gal ir milijardai planetų,...

Gera žinia plinkantiems – atrastas naujas radikalus būdas išvengti plaukų slinkimo (30)

Mes linkę įsivaizduoti kvapus kaip tai, kas tvyro aplink mus ore, tačiau tai – šiek tiek...

Šiurpus mokslininkų atradimas – žmogaus akis gali matyti „atvaizdus-vaiduoklius“ (24)

Mokslininkai neseniai išsiaiškino, kad žmogaus akis turi gana šiurpą keliančių gebėjimų....

Sveikas ir ilgas gyvenimas: kokia turėtų būti tobula jūsų diena pagal naujausius tyrimus (26)

Jeigu bandote kasdienius įpročius pagrįsti mokslu, gali būti sunku rasti tyrimų, kurie...

Ar tiesa, kad musės visada miršta gulėdamos ant nugaros? (19)

Mirusios musės ant palangės beveik visada guli ant nugaros. Kodėl?

Top naujienos

Rusijos strateginėje zonoje atsivėrė pavojingas kelias (33)

Prieš porą savaičių, kai dangus buvo ganėtinai saulėtas, o oro sąlygos buvo santykinai...

Lietuva užsienio akimis: darbuotojai emigruoja, bet pensininkai lieka (252)

Kad nepatirtų ekonominio nuosmukio, rytinėms ES narėms teks susigrąžinti išvykusius darbuotojus...

Rimvydas Valatka. Išgirsti popiežių Pranciškų pavergto proto šalyje (470)

Kodėl pavergto proto? Juk popiežius Pranciškus aiškiai pasakė, kad „ši tauta iš tiesų...

Rusijos scenarijus 2050-iesiems: Kremlius prognozuoja neišvengiamą karą su Vakarais (737)

Susiskaldžiusi Europa , stagnuojančios JAV ir drąsus daugiapolis pasaulis, kuriame Kremlius...

Bastys: man reikia mandato, kad galėčiau tarnauti su nauja priesaika (24)

2017 metų gruodį prieš pat Kalėdas Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Seimo narys Mindaugas...

Velionės laidotuvės virto farsu: kur pagarba mirusiajam ir artimiesiems? (48)

Rugsėjo 9 dieną laidojome kaimynę ir daugiavaikę mamą, kuri buvo užauginusi 7 vaikus.

Finansų planavimo programėlės – išmanus būdas taupyti (1)

Finansų ekspertai sako, kad tarp turtuolio ir vargšo paprastai būna vienas esminis skirtumas –...

Baigėsi popiežiaus vizitas Lietuvoje: miniai žmonių – išskirtinis gestas linkėjo tapti vilties švyturiu, atnaujinta 19.00 (1366)

Popiežius Pranciškus sako, kad skaudžią istoriją išgyvenusi Lietuva gali tapti vilties švyturiu...

Tikrieji žmogaus teisių gynėjai nepamena Gražulio nuopelnų (138)

Petro Gražulio paskyrimas į Žmogaus teisių komitetą ne tik sulaukė 16 tūkst. parašų,...

Mokslininkai pasiūlė devynias priežastis, kodėl iki šiol dar neaptikome nežemiškos gyvybės (52)

Šiuo metu mokslininkams žinoma, kad visatoje egzistuoja milijonai, o gal ir milijardai planetų,...