„Fantastika – tai platesnis žvilgsnis į realybę. Juk tai, kas šiandien mums atrodo fantazija ar net naivokas išsigalvojimas, iš tiesų gali tapti rytojaus dalimi. Juk, pavyzdžiui, planšetinių kompiuterių prototipus mes galėjome pamatyti jau prieš keturiasdešimt metų, seriale „Žvaigždžių takas“ („Star Trek“). Tad kodėl nepažvelgus į galimą ateitį šiandien?“ – siūlo renginio organizatoriai, pristatantys šių metų renginio temą.
Arba pažiūrėkime atvirkščiai – „Jis didingai pakėlė ranką, paslaptingu delno judesiu slystelėjo per sieną – ir viskas akinančiai sutvisko!“ Manote, čia kalbama apie kokį nors burtininką? Ne – juk taip apibūdinti savo įspūdžius apie tai, kaip šiuolaikinis žmogus įjungia kambario apšvietimą, galėtų koks XIX ir ankstesniuose amžiuose gyvenęs individas.
Per mažai fantastikos
Tad fantastika ne tik žavi, bet ir yra naudinga meno, kūrybos ir pramogų kryptis, ne tik kutenanti, bet ir treniruojanti vaizduotę. O vaizduotės treniravimas yra naudingas – netrūksta pavyzdžių, kai net ir žymūs, protingi žmonės, savo sričių ekspertai bei autoritetai nesugeba pažvelgti plačiau ir dėl to stipriai prašauna pro šalį.
„Įsodinti žmogų į daugiapakopę raketą, nutaikyti ją į Mėnulį, ir kad jos keleiviai galėtų ten atlikti mokslinius stebėjimus, galbūt net nusileisti ir grįžti gyvi – čia jau pakvaišusi idėja, verta Jules Verne. Turiu drąsos pasakyti, kad tokia žmogaus kelionė niekada neįvyks, nepaisant jokių ateities pasiekimų,“ – taip 1957-aisiais yra pasakęs Amerikos radijo pionierius, vakuuminio vamzdelio, naudojamo radiotechnikoje, išradėjas Lee de Forestas. Žmonės pirmąkart Mėnulyje nusileido, atliko tyrimus ir sveiki gyvi grįžo į Žemę praėjus 12 metų nuo šio pareiškimo, Lee de Forestui dar esant gyvam.
Tuo tarpu lordas Kelvinas (tas pats, pagal kurį yra pavadinta viena iš temperatūros matavimo skalių) yra pasakęs, kad „netrukus bus įrodyta, kad Rentgeno spinduliai tėra apgavystė.“ Maža to, 1895-aisiais jis yra pareiškęs, kad „sunkesnių už orą mašinų skrydis yra neįmanomas“ – o po 8 metų broliai Wrightai atliko pirmąjį skrydį lėktuvu.
Thomas Eddisonas teigė, kad „kvailiojimas su kintama elektros srove yra laiko švaistymas ir šitas niekas niekada niekam neduos naudos“ (1889), o Charlie Chaplinas sakė, kad „kinas tėra kaprizas. Tai yra konservuota drama. Ko nori publika, tai matyti tikrą kūną ir kraują scenoje“ (1916).
Klysta net ir patys fantastikos kūrėjai. „Turiu pripažinti, kad mano fantazijos apie povandeninius laivus pakanka tik tam, kad pamatytume, kaip juose įgula uždūsta ir laivas sminga į dugną,“ – taip 1901-aisiais yra pareiškęs klasikinės mokslinės fantastikos rašytojas ir romanų „Laiko mašina“, „Daktaro Moro sala“, „Pasaulių karas“ autorius H.G. Wells.
Tad galima neabejoti, kad fantastika – vartai į platesnį požiūrį, drąsesnis žvilgsnis į rytojų, o taip pat ir pasiruošimas jam.
Unikalus svečias
Šiemetinio „Lituanicono“ pagrindinis svečias – psichologijos mokslų daktaras, rašytojas ir fantastinės klingonų kalbos, kuria kalba ateiviai jau minėtame seriale „Star Trek“, specialistas iš JAV Lawrence M. Schoen. Jis yra ir pirmasis žemietis, klingonų kalba išleidęs William'o Shakespear‘o „Hamletą“.
Naujausias rašytojo kūrinys – romanas „Barskas: Dramblių kapinės“ (angl. „Barsk: The Elephant‘s Graveyard“), kurio veiksmas vyksta tolimoje ateityje, kai žmonijos jau nebėra, o jų vietą užima išaukštinti gyvūnai (išaukštinimas – tai mokslinės fantastikos idėja, kai dirbtinai skatinant ir modifikuojant gyvūną, jam išlavinamas intelektas, suteikiamos tam tikros žmogiškos savybės, kuriomis naudodamasis jis gali tapti nauja protinga ir savarankiška rūšimi, kurti savo civilizaciją. Idėjomis ištakomis laikoma 1896-ųjų H.G. Wells'o „Daktaro Moro sala“).
Romano veikėjai – išaukštinti drambliai, kai kurie netgi sugeba bendrauti su mirusiaisiais. Pats romanas pasakoja apie draugystę, pakantumą, sąmokslą ir ištikimybę, ribas tarp gyvybės ir mirties. Ši knyga tapo šių metų prestižinio fantastikos apdovanojimo „Nebula“ rinkimų finaliste. Kiti rašytojo kūriniai yra nominuoti „Campbell“, „Hugo“ ir „Nebula“ apdovanojimams.
Kognityvinės psichologijos mokslų daktaras, tyrinėjęs kalbėjimo ir atminties procesus, „Lituanicone“ daugiausia kalbės apie tai, kaip šiandieninio neuromokslo supratimas apie prisiminimų formavimąsi smegenyse duoda idėjų fantastikai ir realybei. Bus surengta ir klausimų-atsakymų sesija, tad pasikalbėti su rašytoju bus galima tikrai apie viską, kas tik rūpės. Lawerence M. Schoen Lietuvoje lankysis ne tik pačią renginio dieną – rugsėjo 17-ąją, šeštadienį – bet ir kelias dienas prieš bei po renginio. Tokia viešnagė organizuojama jo paties iniciatyva – JAV rašytojas nori susipažinti su Lietuva.
Kur fantastika ir realybė susitinka
Šiemetinio „Lituanicono“ tema – „Technikonas: nuo akmens amžiaus iki šviesos kardų“, tad renginio pranešimai kvies susipažinti su daug fantastiškai technologinių ir technologiškai fantastiškų temų. Pavyzdžiui, kaip atrodytų britų rašytojo J.R.R. Tolkieno sukurtas „Žiedų valdovo“ pasaulis, jei jo procesus vadintume ne magija, bet technologija? Juk galima traktuoti ir taip, kad kilnieji elfai iš tiesų užsiiminėja genų inžinerija, o legendiniai vaikštantys medžiai – entai – yra jau minėti „išaukštinti“ augalai.
Na ir žinoma – robotai, virtualioji realybė, fantastika vaizdo žaidimuose ir dar daug temų, su kuriomis galima bus susipažinti ne tik klausant pranešimus, bet ir patirti iš arti, liečiant: viso renginiu metu vyks interaktyvios parodos, kuriose bus galima pačiupinėti ir išbandyti robotikos pavyzdžius, pasinerti į virtualiąją realybę ir t.t.
Žinoma, toks renginys negali apsieiti ir be pačių fantastikos kūrėjų, tad diskusijoje apie lietuvių fantastinę kūrybą dalyvaus ir šiuo metu žinomiausių lietuviškos fantastikos knygų „Vilko valanda“ bei „Maro diena“ autorius Andrius Tapinas, kiti Lietuvos fantastikos rašytojai.
Nebus pamiršti ir tie, kurie dar nėra daug susidūrę su fantastika – specialiai jiems bus skirta programos dalis, skirta padėti, patarti, nuo ko geriausia nerti į fantastikos pasaulį: bus pristatomi žymiausi ir labiausiai dėmesio verti fantastikos kūriniai, savo veiklas pristatys vaidmenų žaidėjai, vyks stalo žaidimų ekspozicija. Renginio metu vyks ir kolekcinių kortų žaidimo „Magic: the Gathering“ turnyras.
Renginio vieta – Socialinių mokslų kolegija Vilniuje, Kalvarijų 137 E. Renginio pradžia – 11 val., numatoma pabaiga – 8 val.
Įėjimas į renginį – nemokamas.
Renginį organizuoja „TL draugija“ (tolkien.lt), daugiau informacijos apie renginį – svetainėje lituanicon.lt ir renginio paskyroje „Facebook“ tinkle.
