Lietuvoje iš viso per pastaruosius beveik 150 metų regėti ir rasti keturi meteoritai: Juodžių, kritęs 1877 m. birželio 17 d. Panevėžio rajone, Akmenės, oficialiuose dokumentuose minimas 1908 m. gegužės 25 d., Andrioniškio, žemę pasiekęs 1929 m. vasario 9 d. Anykščių rajone, ir Žemaitkiemio, kuris yra ne tik didžiausias, bet ir paskutinis – vėliau šių kosminių kūnų kritimo atvejų šalyje neužfiksuota.
Rasti 22 Žemaitkiemio meteorito gabalai, kurių bendra masė 44,1 kg (didžiausiųjų masė 7,258, 7,080, 5,700 ir 5,360 kilogramo). Dauguma jų laikoma Vilniaus universiteto Geologijos, Gamtos tyrimų centro mineralų muziejuose, kiti (keli gabalai buvo išmainyti į kitų kraštų meteoritų pavyzdžius) – užsienio muziejuose (Rusijoje, Čekijoje, Didžiojoje Britanijoje).
Pasak liudytojų, danguje pasirodė stipri šviesa ir pasigirdo į perkūniją panašus smarkus trenksmas. Kitą dieną netoli trobesių vietiniai gyventojai rado keletą 2–4 kg svorio meteorito gabalų (didžiausias svėrė daugiau nei 7 kg). Meteorito dalių paiešką (Kliebšių, Rundžių ir Žemaitkiemio kaimų apylinkėse) organizavo Lietuvos universiteto Matematikos-gamtos fakulteto mokslininkai M. Kaveckis ir K. Sleževičius. Buvo surinkta 20 įvairaus dydžio gabalų (bendra masė 42,194 kilogramo); pirmasis juos tyrinėjo ir detaliai aprašė M. Kaveckis (1935).
2019 metų balandį Žemaitkiemio apylinkėse dirbo tarptautinė ekspedicija, vadovaujama vilniečio profesionalaus meteoritų ieškotojo, licencijuoto Tarptautinės meteoritų kolekcininkų asociacijos (International Meteorite Collectors Association, I.M.C.A.) nario Michailo Ivanovo. Penkiolikos profesionalų grupė tyrinėjo Kliepšių ežero dugną, siekdami atrasti dalį 1933 metais nukritusio meteorito skeveldrų.
Ekspedicija rėmėsi žinomu faktu, kad prieš 90 metų pasipylus meteoritų lietui iš dangaus, skeveldros pramušė ir dvi skyles ežero lede – iki tol ežero dugnas nebuvo žvalgytas. Tačiau ši ekspedicija norimų rezultatų nedavė.
