Amerikos fizikos draugija (angl. American Physical Society) vienija viso pasaulio fizikus. Draugija leidžia 12 mokslinių žurnalų, suskirstytų pagal įvairias fizikos kryptis, o publikacijos šiuose žurnaluose laikomos prestižinėmis. Draugija kasmet apdovanoja apie 150 geriausių mokslininkų iš maždaug 60 tūkst. Amerikos fizikos draugijos sąrašuose esančių recenzentų. Recenzentai yra vertinami pagal tai, kaip jie padeda autoriams pagerinti straipsnių kokybę ir išlaikyti aukštą Amerikos fizikos draugijos leidžiamų žurnalų lygį.
Prof. habil. dr. Kęstutis Pyragas Amerikos fizikos draugijos recenzentu yra 20 metų. Mokslininkas yra parašęs nemažai straipsnių į draugijos žurnalus „Physical Review E“ ir „Physical Review Letters“. Pastarasis yra vienas iš labiausiai prestižinių pasaulyje leidžiamų fizikos žurnalų. „Lietuvoje yra nemažai aukšto lygio mokslininkų, kurių darbai gerai cituojami tarptautiniuose leidiniuose. Tačiau mokslininkams rekomenduojama nuolat bendradarbiauti tarpusavyje, plėsti akiratį ir nebijoti keisti tyrimo kryptį, nes tik taip gali atsirasti naujos mokslinės idėjos. Labiausiai cituojami tik tie moksliniai straipsniai, kuriuose siūlomos naujos įžvalgos ir kurių dėka atsiranda naujos tyrimo kryptys bei praktiniai taikymai“, – lietuvių mokslininkų citavimą tarptautinėje arenoje vertina prof. habil. dr. Kęstutis Pyragas.
Prof. habil. dr. K. Pyrago mokslinė veikla yra skirta chaotinių reiškinių sudėtingose sistemose tyrimui, chaoso valdymo algoritmų kūrimui ir šių teorijų taikymui neuroninėms sistemoms. Prieš 20 metų mokslininko sukurtas originalus chaoso valdymo algoritmas labai išpopuliarėjo ir šiuo metu mokslinėje literatūroje yra vadinamas „Pyragas method“ vardu. Straipsnis, kuriame buvo pasiūlytas šis metodas yra dažniausiai cituojama Lietuvos mokslininko publikacija pasaulyje (pacituota virš 3000 kartų), o chaoso valdymo metodas yra sėkmingai įdiegtas daugelyje eksperimentinių sistemų.
Pastaruoju metu chaoso valdymo algoritmus prof. habil. dr. K. Pyragas pradėjo taikyti neuroninių sistemų sinchronizacijos valdymui. Yra žinoma, kad įvairūs neurologiniai susirgimai, pvz., Parkinsono liga, yra susiję su tam tikrų smegenų neuronų sinchronizacija. „Panaikinti šią sinchronizaciją galima implantuojant į smegenis elektrodus ir stimuliuojant juos elektriniu signalu. Tokia giluminė smegenų stimuliacija pastaruoju metu plačiai taikoma gydant įvairias neurologines ligas. Mano tikslas yra sukurti efektyvius neuronų stimuliacijos algoritmus, paremtus chaoso valdymo teorija“, – planais dalinasi prof. habil. dr. Kęstutis Pyragas. Kaip teigia mokslininkas, Lietuvoje sudarytos geros sąlygos vystomai mokslinei veiklai, nes teorija nereikalauja brangios aparatūros, užtenka turėti kompiuterį.
Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkai savo tyrimų rezultatus itin aktyviai publikuoja užsienio leidiniuose (2014 m. paskelbtos 206 publikacijos, iš kurių 149 – aukščiausios kategorijos žurnaluose), todėl tikimasi, kad garbingus Amerikos fizikos draugijos recenzentų sąrašus ateityje papildys ir kiti šio centro mokslininkai.
