aA
Po to, kai viename prestižiškiausių pasaulyje mokslinių žurnalų „Science“ išspausdintas Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro mokslininkų straipsnis, viena jo autorių, VU doktorantė Miglė Kazlauskienė, paaiškina, kuo aprašyti tyrimai yra svarbūs.
© AFP / Scanpix

Pirmą kartą istorijoje visi tokio lygio žurnale paskelbto straipsnio autoriai yra lietuviai, VU Gyvybės mokslų centre veikiančio Biotechnologijos instituto mokslininkai: Miglė Kazlauskienė, Georgijus Kostiukas, Česlovas Venclovas, Gintautas Tamulaitis ir Virginijus Šikšnys.

- Ar galite paaiškinti jūsų straipsnio esmę?

- Paprastai žmonių tarpusavio bendravimą įprasmina žodžiai ar kūno kalba. Ląstelių gebėjimas teisingai perprasti ir reaguoti į aplinką priklauso nuo įvairių ląstelių elementų tarpusavio sąveikos. Mes siekėme suprasti, kaip tarpusavyje bendrauja atskiri ląstelės komponentai.

CRISPR-Cas sistemos yra vienas iš bakterijų ir archėjų būdų apsisaugoti nuo virusų ir kitų svetimų nukleorūgščių. Pagal savo veikimo mechanizmą jos skirstomos į keletą tipų. Plačiausiai žinomas yra Cas9 baltymas, kuris perkerpa dvigrandę DNR pasirinktoje vietoje. Per palyginti trumpą laiką Cas9 pasaulyje tapo pripažintu ir aktyviai vystomu genomo redagavimo molekuliniu įrankiu.

Mūsų naujausiame straipsnyje aprašome, kaip veikia III tipo CRISPR-Cas sistemos.

Savo tyrimu parodėme, kad kai kurios bakterijų apsaugos nuo virusų CRISPR-Cas sistemos, atpažinusios į ląstelę patekusį virusinės kilmės taikinį, sintetina unikalias signalines molekules (ciklinius oligoadenilatus), kurios aktyvuoja ribonukleazę - visą ląstelės RNR sunaikinantį fermentą. Tai gali sukelti bakterijos žūtį, kad virusas nepasidaugintų ir neužpultų kitų bakterijų. Taigi, tos ciklinės molekulės veikia kaip „cheminė kalba“, kuria tarpusavio bendravimui naudoja atskiri ląstelių komponentai reaguodami į viruso užpuolimą.

- Kokia šių tyrimų nauda visuomenei?

- Šis atradimas yra labai svarbus žingsnis mikrobiologijos mokslui, ypač bakterijų signalų ir komunikacijos supratimui. Buvo žinoma, kad linijinės molekulės dalyvauja perduodant signalą apie viruso užpuolimą žinduolių ląstelėse. Mes parodėme, kad bakterijos, reaguodamos į virusus, taip pat naudoja cheminius signalus – naujas molekules, apie kurių egzistavimą iki šiol nebuvo žinoma.

Tokią sistemą galima pritaikyti kuriant molekulinius įrankius moksliniams tyrimams, su kuriais galima įjungti kontroliuojamą RNR sunaikinimo programą ląstelėse. Galima tikėtis, kad šią sistemą ateityje pavyks pritaikyti kuriant naujus metodus virusinių ligų diagnostikoje ir kitose srityse.

Miglė Kazlauskienė, A. Šilansko nuotr.
Miglė Kazlauskienė, A. Šilansko nuotr.
© Asmeninio albumo nuotr.

- Ar tikėjotės, kad jūsų publikacija pateks į „Science“?

- Atradę straipsnyje aprašytą sistemą, tikėjome, kad ji pakankamai įdomi, kad būtų publikuota „Science“. Kiekvienam mokslininkui publikacijos tokio lygio žurnaluose yra siekiamybė, vis dėlto – tai aukščiausio lygio mokslinis pripažinimas, demonstruojantis, kad Lietuvoje atliekami pasaulinio lygio moksliniai tyrimai, svarbūs pasaulio mokslo raidai. Tiesa, statistika negailestinga – „Science” žurnale išspausdinama tik 7 iš 100 teikiamų straipsnių. Be to, reiktų pabrėžti, kad šis darbas atliktas išskirtinai tik Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto mokslininkų, dirbančių Lietuvoje – ją parašėme kartu su bendradarbiais Georgijumi Kostiuku, Česlovu Venclovu, Gintautu Tamulaičiu ir Virginijum Šikšniu. Tad ant jos tikrai galima dėti antspaudą „Pagaminta Lietuvoje”.

- Kiek laiko truko moksliniai tyrimai?

- Įvairių CRISPR-Cas sistemų tyrimus laboratorijoje vykdome jau beveik dešimtmetį. Intensyviai šiame straipsnyje aprašytus tyrimus vykdėme apie 1,5 metų, neretai teko padirbėti ir iki išnaktų ar savaitgaliais, o idėją vystyti pradėjome gal prieš kokius 5-ius metus. Deja, bet pagal lietuvišką mokslo finansavimo modelį, kai visų pirma yra vertinama straipsnių kiekybė, o ne kokybė, yra patogiau darbo rezultatus sudalinti į 2-3 smulkius straipsnius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Regionas, virš kurio neskrenda nė vienas lėktuvas: jokia aviacijos įmonė nenori tokių problemų (38)

Tibeto regionas yra pietinėje gausiai apgyvendintos Azijos dalyje. Čia susikerta Indijos ir...

Nežemiškos gyvybės paieškose žengtas didelis žingsnis į priekį: NASA nusitaikė į vieną dangaus kūną (17)

NASA tiria apledėjusį Jupiterio palydovą, ieškodama gyvybės ženklų. NASA Goddard kosminių...

Užfiksavo, kaip keista žvaigždė atsiskyrėlė skuodžia iš mūsų galaktikos: dėl visko kalta juodoji skylė (4)

Juodosios bedugnės viską susiurbia? Taip, bet jeigu objektas į juodąją bedugnę neįkrenta, tai...

Archeologai neturi jokio atsakymo: rado kūdikių palaikus, ant kurių galvų – „šalmai“ iš kaukolių (21)

Maždaug prieš 2100 metų du kūdikiai buvo palaidoti dėvintys „šalmus“, kurie pagaminti iš...

Mano, kad atrado seniai ieškotą paslaptingą pasaulį: negi Saulės sistemoje dar yra neatrastų planetų (39)

Devintoji planeta astronomų protus jaudina jau seniai: manoma, kad mūsų Saulės sistemoje...

Top naujienos

Orai: kasdien vis labiau vės (9)

Šiandien ir artimiausiomis dienomis Lietuvos orus lems šalto arktinio anticiklono vakarinis...

Jaunuolis neįgaliojo vežimėlyje mokykloje krito nuo laiptų: mokykloje pradėtas tyrimas (28)

Cerebriniu paralyžiumi sergantis ir dar kaukolę susilaužęs devyniolikmetis ligoninėje, o...

Regionas, virš kurio neskrenda nė vienas lėktuvas: jokia aviacijos įmonė nenori tokių problemų (38)

Tibeto regionas yra pietinėje gausiai apgyvendintos Azijos dalyje. Čia susikerta Indijos ir...

Įvertinkite: Juozas Statkevičius pristatė fatališkai moteriai skirtą kolekciją (84)

Metų mados šou – kitaip talentingojo kutiurjė Juozo Statkevičiaus kolekcijos pristatymo jau...

Lietuviai pelnė 34 taškus, „Lokomotiv“ atsitiesė Prancūzijoje (4)

Po keturių nesėkmių iš eilės Europos taurės varžybose į pergalių kelią grįžo su...

Metų mados šou: Statkevičiaus baltuoju kilimu žengė išsipusčiusios Lietuvos ir užsienio žvaigždės (129)

Metų renginys – taip dažnai pramogų pasaulio užkulisiuose yra įvardijamas kasmetinis dizainerio...

Politikams griebiantis paskutinio šiaudo, siūlo alternatyvą: padidinkime Seimo narių skaičių (391)

Seimas imasi siūlymų, kuriais rinkimų kartelė partijoms, patenkančioms į Seimą, siektų 4, o...

Katalonai sutriuškino „Fenerbahče“, baskai parklupdė CSKA

Septynis kartus paeiliui tarpusavio rungtynėse Stambulo „Fenerbahče“ skriausta „Barcelona“...

7 temos, labiausiai įaudrinančios seksualines fantazijas (5)

Mokslininkai įvardijo temas, kuriomis žmonės dažniausiai fantazuoja. Kurią pasirenkate jūs, kai...