Lietuviškų lazerių galimybės: jie tinkami ir gynybai

Lietuviškų lazerių pramonė pasaulyje garsėja įvairiose srityse: lazeriai gaminami moksliniams, medicinos, pramonės ir pramogų tikslams, tačiau yra ir daugiau lazerių panaudojimo būdų, pavyzdžiui, ginklams gaminti ar cheminėms medžiagoms aptikti.

Apie tai DELFI daugiau sutiko papasakoti bendrovės „Optronika“ inovacijų direktorius Viktoras Vaičikauskas.

„Daugiausiai lietuviški lazeriai yra žinomi dėl jų panaudojimo moksliniams tyrimams. Lietuvoje yra dvi didelės įmonės, „Ekspla“ ir „Šviesos konversija“, kurios gamina mokslinės paskirties lazerius. „Optronikos“ veiklos sritis yra šiek tiek kitokia, tai - lazerių taikymas reklamos ir šou versle, taip pat baldų gamybos pramonėje, kai pjaunamos detalės. Visgi lietuviški lazeriai dar gali būti naudojami daugelyje sričių, pavyzdžiui, per nuotolinį siekiant aptikti atmosferos teršalus“, - sako V. Vaičikauskas.

Jis dėsto, jog prietaisu, naudojančiu lazerius, bendrovė 5 km trasoje tikrino, kiek automobiliai išmeta teršalų – eksperimentas pavyko, tačiau prietaisui masinės paklausos dar nėra.

„Mes esame padarę prototipą teršalams aptikti, tačiau masiškai kol kas jis nėra gaminamas. Lazeriai gali būti naudojami ir kitiems tikslams: nustatyti narkotikų židinius, aptikti sprogmenis, ar jų liekanas, nes kiekvienas sprogmuo šiek tiek garuoja. Lazeris gali būti naudojamas ir kaip ginklas, pavyzdžiui, buvo svarstoma, kad JAV tankai turėtų būti su 30 kilovatų lazeriniais ginklais. Tai – milžiniškos galios lazeriai, kurie veikia cheminių reakcijų pagrindu, tai jau būtų masinio naikinimo ginklai“, - dėsto pašnekovas.

Specialistas primena, kad kai kurie lazeriai jau naudojami karinėje pramonėje: pirmiausia jie buvo pritaikyti kovinėms raketoms aptikti, o dabar naudojami ir joms numušti.

„Rankoje nešiojamas lazeris gali būti naudojamas kaip apsaugos priemonė, tokių ginklų galėtų įsigyti jėgos struktūros, bet ši prekė nėra skirta masiniam vartojimui – tam reikia specialaus leidimo“, - teigė V. Vaičikauskas.

Visgi, net ir dabar lazerinio ginklo asmuo savigynai negalėtų įsigyti, nes tam dar trūksta įstatyminės bazės. Nors, anot V. Vaičikausko, dėl lazerinių ginklų galimybių vyksta konsultacijos ir ilgainiui jie turėtų atsidurti ginklų sąraše.

Stipriai lazerių gamyba yra išplėtota ir tokiose šalyse kaip Japonija, Prancūzija, JAV, Jungtinė Karalystė.

„Aš manau, kad lazeriai yra ateities ginklas. JAV pavyzdys rodo, kad lazerių kaip ginklo pranašumas jau yra pastebėtas: jis yra nematomas ir begarsis“, - atkreipia dėmesį V. Vaičikauskas.

Pasak jo, dabar yra tobulinami tokie lazerių modeliai, kurie skleidžia infraraudonuosius spindulius ir veikia šiluminiu principu.

Lietuviški lazeriai – stipriausi moksle

Lietuvos mokslininkų lazeriai yra vieni populiariausių, kai ieškoma priemonių moksliniams tyrimams.

„Mokslinių lazerių rinkoje Lietuvos gaminiai užima apie 70 proc., o lazeriai kitoms sritims ir yra kuriami mokslo bei tradicijų pagrindu, tad Lietuvos gamintojai inovacijoms turi daug įtakos, daug kur yra pirmaujantys“, - mano V. Vaičikauskas.

Pasak jo, dėl to į Lietuvos lazerių gamintojus dėl įvairių problemų sprendimų kreipiasi tiek verslininkai, tiek gyventojai.

„Dažniausiai keliami realūs uždaviniai, pavyzdžiui, lazeriu patikrinti, ar gerai langų valymo skystis valo langus. Esame sukūrę prietaisus, kuriuos naudoja pramonės įmonės ir tikrina, ar valymo priemonės geriau ar blogiau nuvalo stiklus. Tokiu būdu jų produktai tampa konkurencingesni. Sulaukiame ir įdomių, keistų užklausų, pavyzdžiui, viena moteris prašė pagelbėti, nes jai namie švietė paveikslas, o tai trukdė miegoti“, - šypteli V. Vaičikauskas.

Jis sako, jog įmonė sulaukia užklausų, kurių technologijos dar negali įgyvendinti, pavyzdžiui, reklamą užrašyti ant debesies: kai nėra paviršiaus – nėra į ką atspindėti lazerio šviesos.

Lazerių technologijos naudojamos daugelyje kitų sričių, pavyzdžiui, naudojant mažiau energijos augalus galima apšvieti sužadinant jų augimo funkcijas, taip pat tobulinamas lazerių pritaikymas savarankiškai reabilitacijai: jie gali būti montuojami į įtvarus, kad asmuo pats galėtų įsijungti lazerį procedūrai nevažiuodamas į polikliniką.