Pasak Lauryno, palydovo skrydis bus iššūkis, kuris įkvėps mus, kaip valstybę, labiau pasitikėti savimi ir siekti aukščiausio rezultato ne tik žemės ūkio arba paslaugų srityje, bet ir aukštųjų technologijų gamybos srityje, neaplenkiant ir kosmoso technologijų.
Misijos atstovai nuramino ir skaitytojus, bijančius, kad Lietuva prisidės prie kosmoso šiukšlinimo. L. Mačiulis tikina, kad kosmose palydovas skries tik 6 mėnesius, o vėliau, skrosdamas Žemės atmosferą, visiškai sudegs.
Skaitytojai bandė kritikuoti projekto vykdytojus ir už tai, kad jis, esą, netgi ne toks pažangus, kaip sovietiniais laikais gaminti palydovai, todėl neteiks jokios mokslinės naudos: „Tam, kad mokslas atneštų naudą, reikia išmokti jo rezultatus pritaikyti praktinėms problemoms spręsti. Taip pat ir su kosmosu. Tą mes ir bandome padaryti“, sakė Laurynas.
Konferencijos dalyviai nevengė ir klausimų apie lietuviško palydovo projekto išsiskyrimą į du: „Mūsų tikslas nebuvo būti pirmais, mūsų tikslas buvo suburti tautą vienam kilniam tikslui. Jeigu tą tikslą pasieksime su dviem palydovais, nuo to blogiau nebus“, sakė Laurynas, atsakydamas į klausimą, kuris palydovas bus iš tiesų pirmasis. „Man svarbiausia, kad palydovas sėkmingai išskristų į kosmosą ir veiktų. Visa kita palieku istorijai“, pridūrė jis.
Be to, pasak Lauryno, dabartinė techninė konkurencija tarp abiejų misijų vykdytojų nereiškia, kad dar tik gimstančioje veiklos srityje jau atsiras dviejų stovyklų varžymasis, mat vienas iš svarbiausių šios misijos vykdytojų – Vilniaus universitetas – oficialiai yra ir Lietuvos kosmoso asociacijos, kartu su Kauno technologijos universitetu kuriančios „LitSat-1“, narys.
Paklausti apie ateities planus, Laurynas pareiškė, jog tikisi, kad „kad tai nebūtų pirmas ir paskutinis Lietuvos palydovas, bet kad Lietuva įgyvendintų dar daug sėkmingų palydovų misijų“. Tuo tarpu Simonas džiaugiasi, jog palydovo kūrėjų žinios bus perduotos ir jaunesnėms studentų kartoms: „VU tikisi, kad artimiausiu metu bus galima pasiūlyti tam tikrą studijų programą, kurios metu studentai galės kurti kitus palydovus. Tokių palydovų tikslas būtų patikrinti įvairias technologijas, kurias vėliau Lietuva galėtų siūlyti pasaulinei kosmoso rinkai. Tai nėra vien kosmoso rinka - kosmoso tyrimai duoda žemiškų rezultatų, kosmose gimusios technologijos naudojamos žemiškoje buityje“.
Maždaug kilogramo svorio palydovas gruodžio 8 dieną į Tarptautinę kosmoso stotį bus iškeltas bendrovės „Orbital Sciences“ raketa „Antares“, kurios nešamoje kapsulėje „Cygnus“ bus sukrauta ir daugiau panašių nedidelių palydovų (taip pat - „LitSat-1“). Iš kosminės stoties į atvirą erdvę palydovus išstums robotizuota ranka.
Atsakymus į visus konferencijos klausimus rasite čia.