„Projektu norima įrodyti, kad kosmonautika nebėra didelių valstybių ir didelių verslų monopolis. Jauni danai, kuriuos pernai sutikau, prieš pusantrų metų pradėjo projektą, kurio misija – suborbitinis žmogaus skrydis“, - DELFI aiškino V. Lašas.

Kaip rašoma Copenhagen Suborbitals projekto interneto svetainėje, pelno nesiekiančio suborbitinio kosmoso projekto, kurį finansuoja savanoriai rėmėjai misija – nuskraidinti žmogų į kosmosą. Planuojamas skrydžio aukštis – 120-130 km, trukmė – 15 minučių.

„Dirbame visu pajėgumu ir siekiame sukurti suborbitinius kosminius aparatus, kurie atvers kelią žmogaus skrydžiams į kosmosą nedideliais kosminiais aparatais“, - teigia idėjos autoriai Peteris Madsenas ir Kristianas Bengstonas.

Pasak svetainės internete, kuriamos dvi naujos raketos. Nedidelė nepilotuojama raketa, pavadinta „Hybrid Atmospheric Test Vehicle“ arba HATV, ir didesnė nešančioji raketa, pavadinta „Hybrid Exo Atmospheric Transporter“ arba HEAT, kuri nugabens nedidelį kosminį aparatą į suborbitinę trajektoriją kosmose.

„Tai 100 proc. taiki misija, niekaip nesusijusi su sprogmenų, branduolinių užtaisų, cheminių ar branduolinių ginklų gabenimu. Mes ketiname kaip įmanoma dalintis technine informacija, vadovaujantis ES eksporto kontrolės įstatymais“, - rašoma interneto svetainėje.

Lietuvis idėją remia finansiškai

Peteris Madsenas, Kristianas von Bengstonas, Vaidotas Lašas ir Vladas Lašas prie „Copenhagen Suborbitals“  kosminio laivo
„Garaže kuriamas kosminis projektas. Daugelis žmonių, kuriems pasakoju, tuo netiki“, - sako jaunų danų projektą remiantis V. Lašas. Jis jau keletą kartų lankėsi Danijoje. „Turbūt esu didžiausias danų projekto rėmėjas ir entuziastas iš užsienio – dirbtuvėse šalia kosmoso aparato yra ne tik Danijos, bet ir Lietuvos vėliava“, - teigia verslininkas. – Kviečiu ir daugiau lietuvių paremti šį projektą ir būti unikalaus projekto dalininkais. Juk galbūt tai bus žemų kainų kosminių skrydžių pradžia? Nežinau kito projekto, kur taip efektyviai ir taupiai panaudojamos lėšos, todėl labai vertinama ir visa nedidelė pagalba. Sąraše jau yra ir daugiau rėmėjų iš Lietuvos“, - kalbėjo V. Lašas.

Pasak V. Lašo, šis projektas puikiai parodo, kad ir kosmonautikos sferoje galima apseiti be didelių valstybinių projektų - remiamasi jaunų žmonių entuziazmu ir rėmėjų lėšomis.

Stebėti prieš mėnesį vykusius statinius 6,7 tonos traukos raketinio variklio bandymus Kopenhagos pakraštyje susirinko apie 700 žiūrovų, kurių dauguma – šio projekto entuziastai ir rėmėjai.

Verslininko teigimu, vieni idėjos iniciatorius gelbsti savanorišku darbu ir žiniomis, kiti prie idėjos prisideda piniginėmis lėšomis. „Šnekėjau apie tai su žmonėmis iš NASA, pasak jų, fantastiškai daug padaryta. Ir tai tik - dviejų entuziastų sukurta grupė! Tik laiko klausimas, kada viskas bus iki galo apšlifuota ir paruošta“, - sakė V. Lašas.

Vasarą planuojami aparato bandymai Baltijos jūroje – nuo plaukiojančios platformos bus paleistas pirmasis bandomasis skrydis. Tai kol kas bus testai be žmonių.

„Niekad nesakyk niekada“, - klausiamas, ar ir pats sukurtu aparatu tikisi pakilti į kosmosą, sakė pašnekovas.

Draugauja su R.Bransonu

V. Lašas bendrauja su milijardieriumi, „Virgin Galactics“ įkūrėju ir savininku Richardu Bransonu. Su juo V. Lašas prieš keletą metų susipažino TED konferencijoje Kalifornijoje.

Su juo lietuvis yra kalbėjęs ir apie komercinius skrydžius į kosmosą. „Nežinau, bet ką gali žinoti“, - į klausimą, ar R. Bransono erdvėlaiviu ketina skristi į kosmosą, atsako V. Lašas.

Su milijardieriumi V. Lašas vėl susitiks už keleto savaičių.

V. Lašo teigimu, kosmoso entuziastų Lietuvoje nėra daug. Tačiau pašnekovas mano, kad besidominčių ne tik tuo, kas po kojomis, bet žiūrinčių ir į dangų, daugėja. Jo manymu, dabar kosminių skrydžių situacija panaši į aviaciją prieš 70-90 metų – didžiuliai iššūkiai ir plačios galimybės kurti naujoves. Verslininkas siūlo prisiminti, kad pasaulio aviacijos istoriją kūrė ir lietuviai.

Video reportažuose - prietaiso bandymo akimirkos:

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją