aA
Rugpjūčio 1 d. žurnalo „Nature“ interneto svetainėje publikuotas straipsnis „A Single-cell Atlas of the Airway Epithelium Reveals the CFTR-rich Pulmonary Ionocyte“ apie naujo ląstelių tipo – plaučių jonocitų – atradimą.
Dr. Lindsey Plasschaert ir Rapolas Žilionis
Dr. Lindsey Plasschaert ir Rapolas Žilionis
© PJ Kaszas/„Novartis“ nuotrauka

Du pirmieji publikacijos autoriai yra dr. Lindsey Plasschaert ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) doktorantas Rapolas Žilionis. Abiejų tyrėjų indėlis į šį atradimą laikomas lygiaverčiu.

R. Žilionis, sugrįžęs po trejų metų stažuotės dr. Allono Kleino laboratorijoje Harvardo medicinos mokykloje, pasakoja, kad džiaugsmas ir susijaudinimas dėl minėto atradimo augo naršant po mokslinę literatūrą ir vis labiau įsitikinant, kad niekas iki tol nebuvo aprašęs ir eksperimentais įrodęs šio ląstelių tipo. Atradimas svarbus ne tik tam, kad geriau suvoktume kvėpavimo takų biologiją, bet ir gali turėti praktinės vertės mokslininkams, tiriantiems vis dar nepagydomą genetinę ligą – cistinę fibrozę.

„Kodėl plaučių jonocitus atradome tik dabar? Įtakos turėjo tai, kad nuo 2015 m. galime dideliu našumu atlikti pavienių ląstelių RNR sekoskaitą. Vadinasi, galime išmatuoti, kurie genai yra aktyvūs kiekvienoje audinį sudarančioje ląstelėje. Aktyvių genų rinkinys leidžia nuspėti ląstelės funkciją, taip pat sugrupuoti mėginio ląsteles į tipus. Kvėpavimo takų epitelį ėmėme tirti pirmiausia norėdami geriau suprasti šio audinio sudėtį ir sukurti išsamų ląstelių tipų katalogą. Teorinė galimybė atrasti naują ląstelių tipą buvo, tačiau nesitikėjome, kad tai ir įvyks“, – džiaugiasi VU GMC doktorantas.

Jis pabrėžia, kad atrasti plaučių jonocitus padėjo bendradarbiavimas tarp dr. A. Kleino laboratorijos Harvardo medicinos mokykloje ir dr. Arono Jaffe‘s laboratorijos NIBR (Novartis Institutes for BioMedical Research), kuri priklauso kompanijai „Novartis“.

„Dr. A. Jaffe‘s komanda – kvėpavimo takų epitelio biologijos ekspertai, o dr. A. Kleino laboratorijoje dirba vieni geriausių pavienių ląstelių RNR sekoskaitos žinovų. A. Kleino laboratorija išsiskiria tuo, kad jos mokslininkai moka ir generuoti, ir analizuoti bei interpretuoti pavienių ląstelių RNR sekoskaitos duomenis, o aš tai ir atlikau tirdamas kvėpavimo takų epitelį“, – savo indėlį į atradimą paaiškina R. Žilionis.

Duomenyse pastebėję naują ląstelių tipą mokslininkai pradėjo aiškintis jų funkciją. Tyrėjams iškart buvo prieinama informacija, kokie genai iki tol dar neatrastose ląstelėse aktyviausi, palyginti su jau žinomomis ląstelėmis.

„Tarp tų genų aptikome ir cistinės fibrozės geną, žinomą kaip CFTR. Cistinė fibrozė pasireiškia tada, kai šis genas yra mutavęs. CFTR koduoja baltymą ląstelės paviršiuje, kuris reguliuoja jonų judėjimą pro ląstelės membraną, o tai lemia gleivių skystumą ir pH. Jeigu šie dalykai išsiderinę, prasideda su cistine fibroze susijusios problemos: tirštos gleivės, bakterinės infekcijos. Buvo gerai žinoma, kad CFTR geno defektai susiję su cistine fibroze, tačiau nebuvo aišku, kokiose ląstelėse šis genas aktyvus. Netgi manyta, kad už šito geno aktyvumą atsakingas visai kitas ląstelių tipas.

Dr. Lindsey Plasschaert papildomais eksperimentais galutinai parodė, kad būtent plaučių jonocitai, sudarantys vos 1–2 procentus visų kvėpavimo takų ląstelių, atsakingi už CFTR aktyvumą. Naują ląstelių tipą pavadinome plaučių jonocitais dėl genų raiškos panašumo į anksčiau aprašytus jonocitus varlių ir žuvų embrionuose. Taigi su konkrečiu ląstelių tipu susiejome svarbią funkciją, reikšmingą cistinei fibrozei“, – paaiškina VU GMC doktorantas.

Šiandien pavienių ląstelių RNR sekoskaita plačiai prieinama, tačiau lietuvio stažuotės pradžioje aptariama technologija buvo taikoma vos keliose vietose pasaulyje, tarp jų – dr. A. Kleino laboratorijoje. Šį metodą dr. A. Kleinas sukūrė ir 2015 m. žurnale

„Cell“ aprašė kartu su VU GMC mokslininku dr. Linu Mažučiu.

Jonocitus kvėpavimo takų epitelyje tuo pat metu taikydama panašią pavienių ląstelių RNR sekoskaitos technologiją atrado ir kita tyrėjų grupė iš JAV. Abu straipsniai bus publikuoti vienas šalia kito tame pačiame žurnalo „Nature“ numeryje. Tai, pasak R. Žilionio, tik sutvirtina šio atradimo reikšmę.

Tai jau antroji jaunojo mokslininko publikacija leidinyje „Nature“. Pernai VU GMC doktorantas buvo tarp žurnale „Science“ paskelbto straipsnio bendraautorių. Tyrėjo mokslinę biografiją papildo ir publikacijos žurnaluose „Nature Protocols“, „Nature Immunology“ ir kituose.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Kur Gatesas – ten mato blogį: melagingai aiškina, kad kitą pandemiją sukels apsauginės veido kaukės (126)

Sąmokslo teorijų skleidėjams užtenka kur nors internete pamatyti straipsnį apie Billa Gatesą ir...

Po sekso šie tarakonai pradeda ėsti vienas kitą ir ne todėl, kad būtų alkani (5)

Šie medgraužiai tarakonai yra vieni iš nedaugelio vabzdžių, besiporuojančių visą gyvenimą....

Pirmą kartą tiesiogiai užfiksuotas uolinės planetos signalas: galbūt ten yra ir nežemiška gyvybė (1)

Artimiausia Saulei žvaigždė, Kentauro Alfa, galimai turi superžemės dydžio planetą gyvybinėje...

5 mokslu patvirtintos priežastys, kodėl verta gerti arbatą: gerina metabolizmą ir ne tik (15)

Arbata tikrai yra populiarus kasdienis ritualas. Tokiu ir turėtų būti, nes arbatos gėrimas gali...

Garsus astrofizikas neatmeta galimybės, kad ateiviai mus jau aplankė: tai reikštų dramatiškas pasekmes (94)

Harvardo astrofizikas Avi Loebas susilaukė kritikos už idėją, kad per Saulės sistemą lekiantis...

Top naujienos

Du profesoriai įvertino vakcinas nuo koronaviruso: ar išties jų kokybė skiriasi? (2)

Šiuo metu dauguma jau tikriausiai pamiršo tą laiką, kai vos patvirtinus „ AstraZeneca “...

Paskelbtus karantino pakeitimus įvertino įvairių partijų atstovai: to tikrai nepakaks (114)

Ministrų kabinetas trečiadienį apsisprendė karantiną pratęsti iki kovo 31 dienos. Vadovaujantis...

NT mokesčio nesumokėjo daugiau nei ketvirtadalis: VMI skaičiuos delspinigius, kai baigsis karantinas (36)

Nors terminas sukapsėjo dar gruodį, didelė dalis prabangų nekilnojamąjį turtą (NT) valdančių...

Lietuvoje nustatyta 11 naujų britiškosios koronaviruso mutacijos atvejų papildyta 19.05 (119)

Sveikatos apsaugos ministerija ( SAM ) informuoja, kad mūsų šalyje nustatyta 11 naujų...

Nestandartinius dirbinius gaminančios įmonės vadovas: būti gamintoju Lietuvoje – didžiulis iššūkis (2)

Nestandartinius metalo dirbinius gaminančios įmonės UAB „ Politeca “ vadovas Eimantas Morkus...

Dulkys: kai kurie rodikliai pradėjo rodyti negeras tendencijas – turime galvoti, ką daryti toliau (80)

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad karantino laisvinimą galėtų paspartinti...

Naujausi karantino pokyčiai: kas keičiasi nuo ketvirtadienio? (291)

Vyriausybė trečiadienį nusprendė karantiną pratęsti dar mėnesiui, iki kovo 31 dienos, ir...

Kremlius rado desperatišką būdą, kaip nuslopinti neramumus: pasipylė grasinimai pasirašė pluoštą naujų įsakymų (5)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė pluoštą įstatymų, numatančių didesnes...

Nuo rudens kyla studijų kainos: baiminamasi, kad valstybės finansuojamas vietas gaus mažiau studentų (22)

Vyriausybei pritarus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ( ŠMSM ) siūlymui didinti studijų...