Vienas šios ekspedicijos tikslų – supažindinti visuomenę su Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, formavimusi ir raida, pristatyti šalies jūrinio mokslo pasiekimus ir potencialą. Kelionės tolimiausias taškas – Islandija – pasirinktas neatsitiktinai, istoriniame kontekste ši šalis Lietuvai labai svarbi, 1990 metų kovo 11 dieną ji pirmoji pripažino paskelbtą Lietuvos nepriklausomybę.
Vienas ekspedicijos dalyvių – operatorius ir režisierius Vytas Jankevičius. Jis rašo dienoraštį ir dalijasi savo pasakojimu apie ekspediciją ir nuotraukomis iš jos.
Ekspedicijos įspūdžiai
Pagaliau pasiekėme Islandijos krantus. Pirmasis mūsų burlaivio „Brabander“ sustojimas įvyko ilgiausiame ir stulbinančio grožio Raydarfjordur fjordo gale, miestelyje, kuris gyventojų skaičiumi vargu ar pralenktų eilinį Lietuvos kaimelį.
Visą kelią nuo Stavangerio ir Šetlando salų, vėliau tarp Šetlando ir Farerų salų, paskutiniame etape iki Islandijos hidroekologai dr. Ričardas Paškauskas ir doc. dr. Renata Pilkaitytė reguliarai ėmė vandens pavyzdžius, analizavo ir lygino pigmentų įvairiose šiaurės Atlanto vandenyno vietose. Jie bandė identifikuoti ir įvertinti Golfo srovės įtaką šiose platumose.
Tai yra pažintiniai – mokomieji tyrimai, nes išsamiems jūriniams tyrimams reikalinga daug sudėtingesnė įranga ir priemonės, ganėtinai kruopštus ir ilgas pasiruošimas. Tačiau šiuos tyrimus derėtų vertinti kaip vienas pirmųjų Lietuvos mokslininkų pastangų dirbti tokiose atšiauriose platumose. Tikimasi, kad tai taps paskata mokomiesiems studentų tyrimams ateityje.
Dr. Ričardo Paškausko nuomone, tokias ir panašias praktikas galėtų atlikti studentai, besidomintys okeanologija ar studijuojantys gamtos mokslus Klaipėdos universitete arba kitoje aukštojoje mokykloje, nes burlaivis „Brabander“ sukurtas būsimųjų jūreivių mokymams bei mokslinėms ekspedicijoms.
Vandenyno tyrinėtojų renkami vandens pavyzdžiai su visais jame esančiais mikroskopiniais organizmais specialiuose indeliuose užšaldomi 80 laipsnių šaltyje šaldiklyje. Tokia žema temperatūra reikalinga tam, kad galima būtų atlikti išsamius šių mėginių tyrimus vėliau laboratorijoje.
Kaip minėjo dr. Ričardas Paškauskas, šių mėginių analizė reikalaus kruopštumo ir bus brangi, jai reikalinga sudėtinga technika. Tolimesni surinktų mėginių tyrimai bus atliekami ne tik Lietuvoje, o apie šių tyrimų rezultatus sužinosime jau ateinančiais metais.
Yra čia ką veikti ir ornitologams, ir geologams. Islandijos gamtos įvairovė kerinti. Ornitologas Gediminas Gražulevičius registruoja ir fotografuoja čia sutinkamas paukščių rūšis. Neseniai jam pavyko užfiksuoti tik Islandijoje perinčią ančių rūšį – islandinę antį.
Matėme ir mums neįprastų reiškinių. Islandijoje dar išlikęs paprotys graibštais gaudyti gražuolius paukštelius mormonus ir iš jų gaminti maistą. Šie paukšteliai Islandijoje vadinami pufinais. Ši, pavadinkime, verslo rūšis, niekur neafišuojama. Savaime suprantama, kad apie tai neradau jokių duomenų ir internete, bet kad tai vyksta – stebėjome patys. Tiesa, fotografavome iš labai didelio atstumo, taigi nuotraukos nėra itin kokybiškos. Negana to, mormonų medžiotojai stengėsi slėptis nuo tokių stebėtojų.
Šiuo metu mūsų laivas jau stovi šiauriausiame Islandijos miesto, Akureyri uoste. Šiluma nelepina. Vakar buvo 7 laipsniai šilumos. Šiandien, liepos 30 dieną, šiek tiek šilčiau.
Per šį ekspedicijos etapą apiplaukėme rytinę ir dalį šiaurinės Islandijos, aplankėme kelis fjordus, pabuvojome garsiojoje paukščių saloje Grimsey, kurią kerta poliarinis ratas, o sekmadienio rytą, liepos 31 dieną, išplaukiame vakariausio Europos taško link .Ten rasime aukščiausias Europoje uolas, nusileidžiančias į Ledinuotąjį vandenyną, kur palankios sąlygos jūros paukščių perėjimui.
Ekspedicijos vadovo dr. Nerijaus Blažausko ir kapitono Valdemaro Vizbaro vadovaujama ekspedicija tęsia kelionę.
