Dabar ji analizuoja, kaip atliekami pažangiausi šių dienų odos tyrimai ir pati prie jų prisideda. Naujausias projektas, prie kurio prisijungė ir B. Šocik, – molekulių, padedančių greičiau sugyti odos žaizdoms, tyrimas. Pasisėmusi tarptautinės mokslo patirties mergina sako norinti sugrįžti ir darbuotis Lietuvoje.
– Stažuojatės Viduržemio jūros mokslų institute „MedILS“, kuriame dirba senėjimo tyrimų pradininkai. Kaip prisijungėte prie mokslininkų komandos?
– Varšuvos universitete įgijau kosmetologijos ir farmokognozijos žinių – tai mokslas apie priedus, įeinančius į mūsų naudojamas kasdienes kosmetikos priemones. Studijų metu supratau, kad norėčiau dirbti su odos priežiūros priemonėmis ir kosmetika.
Praėjusią vasarą man pavyko patekti į vienos lietuviškos kosmetikos įmonės laboratoriją, ten atlikti praktiką, gaminti kosmetiką. Vėliau, norėdama plėsti akiratį, sumaniau parašyti laišką vienai didelei prancūzų veido odos priežiūros priemonių įmonei.
Išsiuntusi CV gavau atsakymą, kad Lietuvoje įmonė neturi laisvų praktikos vietų. Po kelių dienų gavau laišką iš kartu su šia įmone dirbančio mokslininko Francois-Xavier Pellay, jis pakvietė prisijungti prie savo komandos Kroatijos „MedILS“ institute. Stažuotė šiame institute buvo neplanuota – tiesiog labai pasisekė!
– Portalui LRT.lt mokslininkas F. X. Pellay yra pasakojęs apie vykdomą tyrimą, skirtą stabdyti žmogaus senėjimą. Prie kokių jo vadovaujamų tyrimų prisidedate stažuotės metu?
– Praėjo šiek tiek daugiau nei vienas stažuotės mėnuo, per jį sužinojau labai daug. Man leidžia prisidėti prie visų laboratorijoje atliekamų tyrimų. Kartu su dar viena kolege šiuo metu vykdome projektą, kuris susijęs su odos žaizdų gijimu. Pirmą kartą dalyvauju odos tyrimuose. Jie reikalauja nemažai laiko, juk ir pati oda gyja, atsinaujina ar sensta lėtai.
– Kokie yra įsimintiniausi jūsų stažuotės įspūdžiai?
– Mokslininkas F. X. Pellay, kurio komandoje dirbu, yra patrakęs gerąja šio žodžio prasme. Stebiuosi jo sumanymais išsiaiškinti, kas naudingo žmogui slypi įvairiausiuose gamtos organizmuose. Įdomu, kad žmogus gali būti toks smalsus ir turėti daugybę idėjų. Stebėdama jo darbą kartais pamąstau: „O kodėl ir aš taip negalėčiau?“ Gal nebūtinai darysiu tai, ką jis. Biologijoje juk yra daugybė sričių, kuriose galima plėsti akiratį, padėti žmonėms.
Kitas įdomus dalykas yra tai, kad Kroatijoje galima išskirti ir tirti pačių įvairiausių molekulių poveikį – šioje šalyje daugybė augalų, jūros organizmų. „MedILS“ instituto darbuotojai gali atlikti kokius tik sumano tyrimus, nes turi reikiamą įdirbį, gerą techniką ir profesionalius mokslininkus.
– Kurioje mokslo srityje norėtumėte darbuotis ateityje?
– Norėčiau dirbti botanikos srityje, medžiagomis, kurios išgaunamos iš augalų, sužinoti, kaip jos išgaunamos. Man labai patinka levandos, o čia, Kroatijoje, jų auga labai daug, tad ateityje galbūt norėčiau dirbti su levandomis.
„MedILS“ instituto laboratorijoje mokslininkai išskiria molekules ir stebi, kurios jų – nuodingos, kurios – naudingos. Po to tomis molekulėmis paveikia odos ląsteles ir stebi, kas vyksta: ląstelės arba atsinaujina, arba miršta. Nežinau, ar levandos turi tokių savybių, bet būtų labai įdomu patyrinėti šiuos augalus.
– Kas labiausiai patinka jūsų darbe?
Čia, Kroatijoje, man labai patinka ramus darbo ritmas. Sudarytos puikios sąlygos susikaupti ir atlikti darbą ramiai. Kalbant apie biologiją įdomu tai, kad galima valdyti labai smulkius dalykus, pavyzdžiui, odos ląstelės. Nors šiame moksle niekas nėra aišku, bet kurią minutę viskas gali pakrypti netikėta linkme, jis man labai patinka.
– Kaip atrodo jūsų diena Kroatijoje?
– Atsikėlusi ankstų rytą ir papusryčiavusi dar turiu laisvo laiko, darbas laboratorijoje prasideda 9 val. Kartais dar spėju nueiti prie jūros, paskaityti knygą, pasideginti (saulė kaitri jau 7 val.). Tada keliauju į laboratoriją, kur atliekame tyrimus. Pabaigusi darbus keliauju pabūti parke (mėgstamiausia mano vieta – Marjan parkas Splito mieste) ar paplūdimyje. Mėgstu vakarais pasivaikščioti, kopti į kalnus ar eiti stebėti saulėlydžio. Taip pat galiu eiti pasigrožėti Splito, miesto, kuriame gyvenu senamiesčiu, jis įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Laisvu stažuotės metu stengiuosi keliauti.
Praėjusį savaitgalį aplankiau šešias reto grožio salas. Į jas plaukėme motorine valtimi, jos skraido tiesiogine šio žodžio prasme! Iš pažiūros valtis labai paprasta, o iš tiesų – monstrų monstras. Buvau mėlynuosiuose urvuose „Blue Cave“. Visos Kroatijos vietovės – natūraliai sukurtos gamtos ir jose labai gražu. Didžiausią įspūdį turbūt paliko gražioji Brač sala ir joje esantis Bol miestelis, kuriame vyrauja visiška ramuma.
Po mėnesio, praleisto Kroatijoje, jaučiu, kad ši šalis mums, lietuviams, nėra svetima. Pavyzdžiui, Vokietijoje iškart justi skirtumas, ten viskas kitaip – moderniau, šiuolaikiškiau. O čia daug kas sava. Be to, kroatai – šilti žmonės, atsipalaidavę kaip italai, bet ne tokie temperamentingi. Vieną vakarą kartu su kolegėmis keliavome į kroatų atlikėjo koncertą. Nuėjusios pamatėme, kad bilietai kainuoja apie 20 eurų, kaina nemaža, bet bilietų jau nebėra pirkti. Staiga prie mūsų priėjusi nepažįstama mergina pasiteiravo, ar turime bilietus. Atsakėme, kad ne. Tuomet iš jos gavome du bilietus, o paprašiusios trečio, gavome ir jį. Tai tik vienas iš pavyzdžių, įrodančių kroatų draugišką būdą.
