„Pietiniai ciklonai formuojasi netoli Juodosios jūros arba Viduržemio jūros, t. y. ties šiltesniais regionais, kur sukaupia daug drėgmės. Dėl oro sąlygų kontrastingumo, šilumos ir šalčio santykio ir didelių skirtumų jie keliauja į Šiaurę. Šiuo metu susiklostė tokia situacija, kad pas mus balandžio pabaigoje oras buvo ganėtinai vėsus. Gegužės pirmosiomis dienomis anticiklono ir ciklono išsidėstymas lėmė šalčio ištekėjimą iš šiaurinių platumų į Vidurio ir Vakarų Europą.
Ties Britanija ir Prancūzija laikėsi aukštesnio slėgio laukas – anticiklonas, o iš Pietų, nuo Balkanų, mūsų link ėmė kilti ciklonas. Ir būtent tuo rytiniu anticiklono pakraščiu iš Šiaurės nusileido šaltas oras, ciklonas jį pagavo ir įtraukė į savo užnugarį. Įprastai šiltasis ciklono sektorius būna rytinėje ciklono pusėje, o šaltenė dalis yra užnugaryje – vakarinėje pusėje.
Būtent vakarinė to ciklono dalis pagavo šaltį ties centriniais Europos regionais ir ėmė kelti aukštyn. Kadangi Lietuva nepateko į šiltąją dalį, mums kliuvo šaltesni orai ir susiformavo mišraus pavidalo krituliai, šlapdriba maišėsi su sniegu, nes atmosferos storymė virš mūsų yra gerai įšalusi“, – portalui Delfi pasakojo M. Kirkliauskaitė.
Anot jos, tai retas ir nebūdingas reiškinys šiuo metų laiku, mat įprastai pavasarį atmosfera persitvarko ir dažniau ima judėti ciklonai ar anticiklonai nuo Atlanto vandenyno, o iš pietvakarinių pusių dažniau atkeliauja šilumos pliūpsniai.
Ar sulauksime ateityje tokio ciklono?
„Jei tokio pietinio ciklono trajektorija pasikeitų, patektume į šiltesnę pusę, vietoje sniego galėtume sulaukti 20 laipsnių šilumos. Taigi viskas priklauso nuo to, kokia bus to ciklono judėjimo krytptis. O dabar tiesiog taip susiklostė situacija“, – paaiškino specialistė.
Be to, nuspėti, ar Lietuvą artimoje ateityje užklups tokie pietiniai ciklonai nėra paprasta. „Patikima prognozė yra 3-5 dienoms, kartais iki 10 dienų. Didesniam laikotarpiui apskaičiuoti jau yra sudėtinga. Pietiniai ciklonai prognozuojami tik prieš pat jiems atkeliaujant – t. y. kiek ir kokių kritulių bus ir kiek apims Lietuvos teritorijos. Žinoma, pietinių ciklonų sulausime ir pavasarį, ir vasarą. Tačiau kad pasikartotų tokia pati situacija, kad bus toks šalčio įsiveržimas, nuspėti gana sudėtinga. Žinosime tik tada, kai tas pietinis ciklonas bus jau ant nosies“, – aiškino M. Kirkliauskaitė.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pirmadienį pranešė, kad 9 val. duomenimis storiausia sniego danga užfiksuota Šiaulių meteorologijos stotyje – 6 cm. Laukuvoje – 4 cm, o Šeduvoje – 3 cm.
Nuo vakar kai atslinko pietinis ciklonas daugiausia kritulių (net 40-50 mm) iškrito Šiaulių, Pakruojo ir Šeduvos apylinkėse. Tai atitinka maždaug 40-50 litrų vandens į 1 kv. m. Kitur kritulių užfiksuota mažiau, bet irgi nemažai – tarp 10-40 mm.
Primename, kad toks žemo slėgio sūkurys praslinko žiemą (atnešė daug sniego), toks slenka ir dabar.
Remiantis ESO elektros linijų gedimų žemėlapiu, panašu, kad stiprus vėjas ir sniegas daugiausia žalos pridarė ten pat – apie Šiaulius, Kelmę, į rytus nuo Laukuvos
Šiandien daugelyje rajonų krituliai, vietomis smarkūs, vyraus lietus, šlapdriba. Vėjas šiaurės vakarų, 9–14 m/s, daug kur gūsiai 15–20 m/s. Aukščiausia temperatūra 3–8 laipsniai šilumos.