Svarbiausia tai, kad ši tendencija išlieka, tai nėra tik trumpas investuotojų susidomėjimas. To priežastis – kaštų mažėjimas, paleidimo platformos standartizacija ir masinė produkcija, atverianti kelią naujų technologijų vystymuisi ir naujų paslaugų atsiradimui. Mažesni kaštai taip pat atveria kelią mažesnėms valstybėms narėms dalyvauti kosminiuose projektuose. Kalbu apie Baltijos šalis.
Būtina paminėti, kad mažieji palydovai buvo įtraukti į visų didžiųjų kosmoso agentūrų planus. Žinoma šioje srityje kol kas pirmauja NASA, bet taip pat planuoja į šią veiklą įsitraukti ir Europos kosmoso agentūra (EKA), prancūzų nacionalinė kosmoso agentūra. Lietuva štai neseniai prieš porą savaičių irgi prisijungė prie kosmoso šeimos. Pagal asocijuotos partnerystės sutartį su Europos kosmoso agentūra turėsime galimybę kelti savo kvalifikaciją ir ruoštis konkuruoti atviros rinkos sąlygomis tarp ES tiekėjų.
Prieš penkerius metus prasidėjo eksponentinis finansavimas į mažuosius palydovus. Investuoti pradėjo privačios interneto, informacinės kompanijos, dirbančios su įvairiais duomenų surinkimo ir apdorojimo projektais ( pavyzdžiui: „Google“, „Amazon“, „Facebook“, „Outernet“ ir t.t.). Tad kosmosas įgauna ir vis didesnę ekonominę reikšmę, palydovinės paslaugos plačiai taikomos įvairiuose ūkio sektoriuose. Pavyzdžiui, žemės stebėjimas, fotografavimas, radarų skanavimas, palydovinės navigacijos bei ryšio paslaugos. Naudojantis šiomis paslaugomis galima gauti vis daugiau informacijos apie gamtos ir ūkio veiklą vykdomą žemėje ir taipogi gautą informaciją pritaikyti gamybos resursų optimizacijai. Tai leidžia kurti efektyvias įmonių resursų, aplinkosaugos, naudingų išteklių paieškos, transporto valdymo sistemas.
Standartinės mažųjų palydovų platformos, kurių atsiradimą inicijavo CubeSat programa, išaugo iki visos ekosistemos, kurią sudaro įmonės, industrijos susijusios su palydovų komponentų gamyba, jų integravimu, paruošimu paleidimui, ir, žinoma, paleidimu. Mes visa tai galėtume daryti ir Lietuvoje. Svarbu ne tik sukurti atskirus komponentus, bet ir užtikrinti jų patikrinimą laboratorijose, kurios imituotų skrydžio sąlygas: tai vibraciniai, temperatūriniai ir vakuuminiai bandymai, atsparumas radiacijai, elektromagnetinio suderinamumo bandymai. Taip pat norint paleisti palydovą į kosmosą reikia atlikti įvairius derinimus su reguliuojančiomis institucijomis ir gauti leidimus iš tarptautinės ryšių sąjungos dėl dažnių panaudojimo, gauti leidimus dėl strateginių prekių eksporto, pasirūpinti palydovo draudimu. Pasinaudodami pirmųjų lietuviškų palydovų paleidimo į kosmosą patirtimi ir užmegztais ryšiais, bendradarbiaujant su komercinėmis Amerikos kompanijomis, galėtume vystyti projektavimo, bandymų, sertifikavimo, logistikos paslaugas ir Lietuvoje. Norint užtikrinti reguliarius skrydžius į kosmosą, svarbu turėti ir mažųjų palydovų paleidimo raketą, gaminamą Europoje.
Be to, didesnę rinką turi ne tik fizinis palydovų komponentų konstravimas ar jų paleidimas, bet ir duomenų, gaunamų iš palydovų surinkimas, apdorojimas ir pritaikymas konkretiems verslo poreikiams. Jau yra sukaupta pakankamai daug duomenų iš esamų žemės stebėjimo palydovinių sistemų, daug duomenų gauta ir iš tarpplanetinių kosmoso misijų, o pradėjus eksploatuoti dešimtis komercinių palydovinių tinklų bus sugeneruojama petabaitų dydžio duomenų kiekiai per parą (virš 1000 terabaitų). Dėl to vis labiau tampa aktualu to didžiulio duomenų kiekio ( angl. Big data) sumanus apdorojimas ir operatyvi analizė. Čia taip pat galėtų surasti savo vietą ir žinias pritaikyti Lietuvos įmonės, dirbančios informacinių technologijų srityje. Pavyzdžiui, remiantis „IDG Enterprise“ 2014 m. atliktu didžiųjų duomenų tyrimu įmonės, kaip „IBM“„ Oracle“, „Microsoft“, „HP“, „DEL“ jau investavo 15 mlrd. dolerių į didžiųjų duomenų tyrimus ir apdorojimą. Lietuva šioje didžiųjų duomenų rinkoje nėra visiškai naujokė, tačiau vietos didelėms investicijoms ir tobulėjimui – apstu. Palydovinių duomenų apdorojimu užsiima „Geomatrix“, Klaipėdos universiteto jūros mokslų ir technologijų centras, Aleksandro Stulginskio universitetas, kitos informacinių technologijų įmonės daugiau orientuojasi į programavimo paslaugas ir programinių produktų kūrimą. Pavyzdžiui, įmonės „Exacaster“ programinės įrangos sprendimus yra įsigiję užsakovai ne tik iš Europos, bet ir iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Mano jau minėto tyrimo duomenimis daugiau nei 49 proc. įmonių per ateinančius metus žada investuoti į didžiųjų duomenų apdorojimo paslaugas teikiančias įmones visame pasaulyje.
Taigi, pasižiūrėkite į Inovacijų Barometro rezultatus, matyti, kad Lietuvoje daug investuojama į žinių kūrimą, remiamos inovacijos, bet iš to realios naudos gauname nedaug. Manau laikas tai keisti. Jau įgijome patirties su pirmaisiais palydovais, jų paleidimu, metas žiūrėti toliau ir plačiau. Bendradarbiaudami galėtume sukurti aukštos pridėtinės vertės sektorių Lietuvoje. Mes gebame kurti projektus, trūkstamos patirties ir reikalingų išteklių, galime gauti bendradarbiaudami su partneriais, plėsdami savo tinklus. Bendromis pajėgomis, kartu su valstybės pagalba turėtume siekti prisijungti prie šiuo metu vystomų kosmoso technologijų ir informacinių sistemų tarptautinių, pasaulinių projektų ir gauti dalį investicijų į Lietuvą. Kodėl? Nes mes galim!
