Palyginkime: kitas Šiaurės Amerikoje matomas Mėnulio užtemimas prognozuojamas 2019 metų sausio 21 dieną, ir jis truks vos valandą ir dvi minutes. 2017 metų rugpjūtį 14-oje JAV valstijų matytas Saulės užtemimas tetruko 2 minutes ir 40 sekundžių, primena NASA.
Kodėl užtemimų trukmė taip drastiškai skiriasi?
Saulės užtemimas vyksta Mėnuliui neleidžiant Saulės šviesai pasiekti Žemės. Jie visada trunka trumpiau nei Mėnulio užtemimai, kai mūsų gyvenama planeta įsiterpia tarp Saulės ir Mėnulio. Skirtumus lemia šešėlis, paaiškina astronomė iš Nichollso universiteto Kaisa Young. „Galima mąstyti ir taip: Saulės užtemimas vyksta tada, kai mažylis Mėnulis meta mažytį šešėlį ant didelės planetos. Mėnulio užtemimo atveju didelė planeta meta didelį šešėlį ant mažo Mėnulio“, – sako K. Young.
Mėnuliui pradėjus trukdyti Saulės šešėliui nukeliauti iki Žemės, kaip kad nutinka per Saulės užtemimą, umbros (absoliutaus šešėlio, kai Saulės šviesa absoliučiai blokuojama) plotas Žemėje tėra vos keliasdešimties kilometrų skersmens ir sparčiai juda planetos paviršiumi. Mūsų planetos metama umbra gali būti itin didelė, tad Mėnulio (ypatingai tuo atveju, jei jam tenka judėti per patį šešėlio vidurį) kelionė užtrunka gana ilgai.
Anot K. Young, esama ryškių Saulės ir Mėnulio užtemimų skirtumų. Juos lemia ne kas kita, o Saulės, Mėnulio ir Žemės pozicijos vienas kito atžvilgiu.
Žemė, Mėnulis ir Saulė nėra tobulai išsirikiavę vienoje linijoje, paaiškina astronomė. Mėnulio orbitos kampas sudaro apie 5 laipsnius. Mėnulis Žemės orbitos aplink Saulę plokštumą kerta vos du kartus per 27 dienas (per tiek dienų jis apskrieja aplink Žemę). Būtent taip būtų galima apibūdinti esminį užtemimus lemiantį veiksnį.
Maždaug du kartus per 11 mėnesių plokštumos susikirtimai sutampa, ir Saulės, Žemė bei Mėnulis atsiduria vienoje eilėje. Vienas toks sutapimas lemia Saulės užtemimą (Mėnulis atsiduria per vidurį), o antrasis – Mėnulio (viduryje atsiduria mūsų planeta).
Štai kodėl Saulės ir Mėnulio užtemimai dažniausiai vyksta poromis, o juos skiria maždaug dvi savaitės. Ir štai kodėl, per metus įvyksta tik keturi pilni užtemimai, priduria ekspertė.
Svarbu suprasti, kad ne visi užtemimai vienodi: 11 mėnesių ciklas nėra idealiai reguliarus ir stabilus. Kartais Saulė, Žemė ir Mėnulis išsirikiuoja toli gražu ne idealiai, ir Mėnulio šešėlio Žemei tenka vos kraštelis: pavyzdžiui, būtent taip nutiko liepos 13 dieną, kai Saulės užtemimą stebėjo tik pietinio Australijos krašto gyventojai.
Pasitaiko atvejų, kai visi trys dangaus kūnai išsirikiuoja kone idealiai, ir Mėnulis praskrenda tiksliai per patį Žemės šešėlio vidurį, arba Mėnulio šešėlis praslenka netoliese Žemės ekvatoriaus. Tokie užtemimai trunka gerokai ilgiau, sako K. Young.
Paskutinis užtemimo trukmę lemiantis veiksnys – metų laikas. Liepą Žemė atsiduria tolimiausiame nuo Saulės savo orbitos taške, o Saulė, lyginant su kitais metų laikais, danguje atrodo mažiausia per visus metus. Tai reiškia, kad tiek Mėnulis, tiek Žemė Saulę gali užstoti pilniau, o ir patys užtemimai trunka ilgiau. Žemė arčiausiai Saulės atsiduria sausį, o tai reiškia, kad tuomet ji mums atrodo didžiausia, o užtemimų šešėliai – menkiausi.
Štai kodėl ilgiausiai trunkantys užtemimai įvyksta tuo metu, Šiaurės pusrutulyje yra vasara, o trumpiausi – Šiaurės pusrutulio žiemą.
Liepos 27 dienos užtemimas, kai Mėnulis keliaus per patį Žemės metamo šešėlio vidurį, truks tikrai ilgai.
