„Skridau iš Vilniaus į Rygą. 16.30 val. turėjome pakilti skrydžiui į Paryžių, tačiau buvo pranešta, kad skrydis vėluos. Lėktuvas stovi ir nepakyla. Mums buvo pasakyta, kad dėl didelio saulės aktyvumo teks laukti iki valandos“, - pranešė skaitytoja.
17 val. Rygos oro uosto svetainėje buvo skelbiama, kad reisas BT693 į Charles-de-Gaulle oro uostą dar nepradėtas. Rygos oro uosto atstovė patvirtino, kad kompanijos „Air Baltic“ lėktuvas jau turėjo būti pakilęs prieš pusvalandį, tačiau vėlavimo priežasčių oro uosto atstovė komentuoti negalėjo ir pasiūlė susisiekti su skrydį vykdančia kompanija.
Tuo metu Air Baltic Rygoje atstovė DELFI teigė, kad skrydis nevėluoja. Net pranešus, kad šią informaciją jau patvirtino Rygos oro uostas, avialinijų kompanijos atstovė tikino, kad tai netiesa.
Valstybės įmonės „Lietuvos oro uostai“ komunikacijos vadybininkė Agnė Mažeikytė DELFI sakė nieko nežinanti apie skaitytojos papasakotą situaciją. Jos teigimu, šalies oro uostai veiklą vykdo kaip įprastai.
„Jokių problemų dėl šio reiškinio nepatiriame. Visi mūsų skrydžiai vykdomi laiku“, - telefonu sakė A. Mažeikytė.
Atnaujinta: Rygos oro uosto svetainėje skelbiama, kad 17.10 val. lėktuvas pakilo. Skrydis vėlavo 40 minučių.
Etnokosmologas: anekdotinė situacija
Etnokosmologas Jonas Vaiškūnas, išgirdęs apie skaitytojai pateiktą skrydžio vėlavimo priežastį, tik nusijuokė. Jo teigimu, saulės aktyvumas lėktuvų oro kelionėms įtakos neturi.
„Nefiksuojame padidėjusio saulės aktyvumo. Galime kalbėti apie žemės magnetinio lauko būseną, mat saulės aktyvumas keičiasi visą laiką, o jei ir pastebimas koks žybsnis, poveikis žemei būna po 2-2,5 paros.
Ši situacija skamba anekdotiškai. Nesu girdėjęs, kad skrydis būtų atidėtas dėl saulės aktyvumo. Net siaučiant magnetinėms audroms, kurios gali daryti įtaką prietaisų darbui, kosminių stočių radiolokacinių sistemų darbui, dažnai su viskuo susitvarkoma,
Saulės aktyvumas ir magnetinė audra yra du skirtingi dalykai. Šiuo metu nėra stebimas nei saulės aktyvumo padidėjimas, žemės magnetinis laikas yra garantuotai normalus. Birželio 5 d. buvo saulės žybsnis, poveikis žemę pasiekė naktį iš 5 iš 6. Šiuo metu būsena yra normali, reikėtų ieškoti kitų priežasčių“, - sakė J. Vaiškūnas.
