Tačiau mokslininkai įsitikinę, kad būtent tai gali lemti gebėjimą ne piešti terliones, o kurti meno kūrinius, rašo telegraph.co.uk.
Britų tyrėjai mano paaiškinę kai kurių garsiausių pasaulio darbų, tarp kurių – „Mona Lisa“, paslaptis.
Jie atliko tyrimą, kurio metu tikrino 41 vyro ir moters vizualinius-erdvinius sugebėjimus bei gebėjimą apdoroti 3D informaciją. Šie gebėjimai yra svarbiausi meninių gabumų turintiems žmonėms.
Pusė tyrimo dalyvių kentėjo nuo disleksijos, tad jiems buvo sunku skaityti ir rašyti. Mokslininkai nustatė, kad nuo disleksijos kenčiantiems vyrams daugelį testų atlikti sekėsi geriau, taip pat ir prisiminti atkuriamus vaizdus. Jie taip pat geriau orientavosi virtualiame trijų dimensijų mieste.
Šie rezultatai leidžia mokslininkams manyti, kad disleksikai geriau orientuojasi erdvėje.
„Dauguma disleksijos kamuojamų žmonių mieliau problemas sprendžia galvodami ir veikdami, o ne kalbėdami. Tai gali padėti vyrams disleksikams išlavinti tokius įgūdžius, kurių reikia sėkmingai meniniai ir kūrybiniai veiklai“, – kalbėjo tyrimui vadovavusi mokslininkė Nicola Brunswick.
