Vėliau ji studijavo Harvardo universitete – jos mokymosi programa turėjo trukti pusmetį, tačiau jos stažuotės vadovai buvo taip sužavėti jaunosios mokslininkės sugebėjimais, jog paprašė jos padirbėti ilgiau.
Būtent ten ir tada H. Obokatai kilo idėja, kuri nulėmė jos ateitį. Mokslininkė nusprendė vystyti metodą, pavadintą STAP - (stimulus-triggered acquisition of pluripotency, dirgiklio sukeltas pliuripotentiškumo įgijimas). Jis mokslininkams turėjo suteikti naują galimybę auginti audinius. „Apie savo tyrimą galvoju kiaurą dieną, net maudydamasi ar eidama į pasimatymą“, - leidiniui „Asahi Shimbun“ pasakojo jaunoji mokslininkė.
Praėjusį sausį, praėjus vos trejiems metams po to, kai H. Obokata įgijo mokslų daktaro laipsnį, ji prestižiniame akademiniame žurnale „Nature“ publikavo straipsnį apie mokslinį darbą, kuris turėjo aukštyn kojomis apversti visą jos atstovaujamą tyrimų sritį. Mokslininkė tikino atradusi naują būdą auginti audinius ir gydyti tokias sudėtingas ligas, kaip cukrinis diabetas ar Parkinsono liga, pritaikius nesudėtingą laboratorinę procedūrą. Daugelis ekspertų šį darbą pavadino trečiu pagal svarbą atradimu kamieninių ląstelių tyrimuose.
„Buvo dienų, kai norėjosi mesti tyrimus, kai kiaurą naktį praverkdavau. Tačiau drąsinau save išsilaikyti dar bent vieną dieną“, - spaudos konferencijoje sakė mokslininkė.
Mokslinio darbo vertintojų antraštės tyrimą įvertino sensacingai. „Skelbiama apie esmini kamieninių ląstelių tyrimų atradimą“, rašė BBC. „STAP ląstelių pionierė ketino mesti tyrimą“, rašė „Asahi Shimbun“. „Mokslininkė triumfavo prieš sunkumus“, džiaugėsi „Japan News“.
Bet antradienio rytą beveik išimtinai valstybės finansuojamas Riken institutas, kuriam atstovauja H. Obokata, paskelbė, jog trisdešimtmetė sąmoningai sufabrikavo tyrimo duomenis norėdama pateikti juos kaip atradimą. Instituto direktorius Ryoji Noyori pareiškė, kad jis „be gailesčio nubaus visus atsakingus asmenis po to, kai drausmės komitetas atliks visas reikiamas procedūras“.
Sukčiavimą tiriančio komiteto vadovas sakė, jog mokslinis darbas „prilygsta falsifikuotam moksliniam tyrimui arba sufabrikavimui“. „Manipuliacijos buvo panaudotos siekiant pagražinti rezultatus“, - sakė instituto atstovas.
Tuo tarpu H. Obokata įnirtingai neigia mėnesį trukusio tyrimo išvadas: „Pateiksiu skundą prieš Riken institutą, nes man tai yra visiškai nepriimtina“.
Mokslininkams įtarimų kilo netrukus po straipsnio publikavimo: nė vienam iš panašius darbus atliekančiam specialistui nepavyko atkartoti H. Obokata gautų eksperimento duomenų. Riken instituto preliminarioje ataskaitoje nurodoma, jog pirma užuomina apie tai, kad H. Obokata darbas nėra patikimas, gauta vasario 13 dieną, o vėliau teko pripažinti, jog šiame darbe esama „rimtų klaidų“.
Riken institutas paskelbė, jog tyrimo patikrinimas buvo pradėtas tą pačią dieną, kai tik buvo suvoktas „padėties rimtumas“.
Kovo mėnesį vienas iš tyrimo bendraautorių, Teruhiko Wakayama, liovėsi gynęs savo darbą. „Mažai tikėtina, kad tai buvo klaida dėl nerūpestingumo. O kai išlenda tokios svarbios klaidos, nelieka patikimumo“, laiške leidinio „Wall Street Journal“ žurnalistams parašė susikompromitavusios mokslininkų komandos narys.
Patikrinimą atliekanti komisija skelbia, jog įtarimų kelia H. Obokata darbe pateiktų DNR fragmentų iliustracijos. Pasak komisijos, šios iliustracijos yra ne „klaidingos“, kaip buvo manoma anksčiau – jos arba pakoreguotos kad atrodytų „gražiau“, arba visiškai sufabrikuotos.
