To nelemto skrydžio metu lėktuve buvo patyrusių žmonių įgula. Skrydžiui vadovavo Aleksandras Kliujevas, Genadijus Žirnovas buvo antrasis pilotas, Ivanas Mochonko dirbo navigatoriumi, o Kiurijus Chamzatovas – skrydžio inžinieriumi. Tame „Tupolev Tu-134A“ taip pat buvo ir trys skrydžių palydovai bei 87 keleiviai.
Jau artėdamas prie Grozno oro uosto Kliujevas nusprendė papramogauti ir pasiūlė Žirnovui lažymas. Kliujevas taip pasitikėjo savo įgūdžiais, jog buvo užtikrintas, kad nutupdys lėktuvą net nežiūrėdamas pro kabinos langus. Taigi, buvo užtrauktos užuolaidos ir Kliujevas nukreipė žvilgsnį į prietaisus.
Aklas nusileidimas, beje, yra įmanomas. Prietaisai ir oro eismo kontrolieriai gali tikrai daug, o ir šiuolaikiniai autopilotai yra pasirengę padėti. Tačiau dabar kalbame apie 1986-uosius Sovietų Sąjungoje. Nors lėktuvas buvo vos 7 metų amžiaus, manevras buvo nepaprastai kvailas.
Kliujevas greitai priartėjo prie vos 62–65 metrų aukščio. Pasigirdo perspėjimo pranešimai, kuriuos pilotas ignoravo. Oro eismo kontrolieriai matė, kad kažkas negerai ir patarė apsisukti ir iš naujo pradėti nusileidimą. Tačiau Kliujevas taip pasitikėjo savo jėgomis, kad rėžėsi į tako asfaltą 280 km/val. greičiu.
Tu-134A sukaukė ir galiausiai apsivertė. Vaizdas buvo šiurpus – tvyrojo dūmų kvapas, klykė gyvi išlikę keleiviai. Smūgis buvo toks stiprus, kad 63 žmonės žuvo vietoje. Dar 7 mirė pakeliui į ligonines arba jose. Tarp jų buvo ir Žirnovas, kuris irgi nebandė išvengti katastrofos, tačiau vėliau stengėsi išgelbėti keleivius. Tuo tarpu Kliujevas išgyveno.
Kliujevas, pagrindinis avarijos kaltininkas, ne tik išgyveno – jis buvo pasiųstas į kalėjimą. Iš pradžių netikusiam pilotui skirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau vėliau ji sumažinta iki 6 metų. Iki šiol ši „Aeroflot“ lėktuvo katastrofa yra laikoma viena kvailiausių per visą aviacijos istoriją.
