Vilniečiams ir sostinės svečiams ji suteiks galimybę iš arčiau pažvelgti į ambicingus įgyvendinamus projektus, iš arčiau pažinti Europos kosmoso agentūros kosmodromą Prancūzijos Gvianoje bei patirti, kaip pažangios kosminės technologijos veikia kasdienį mūsų gyvenimą.
„Europos pozicijos kosmose vieningą kryptį įgavo ir žymiai sustiprėjo 1975 metais įkūrus Europos kosmoso agentūrą. Ji jaunesnė nei didelė dalis kitų kosmoso platybes tyrinėjančių organizacijų, tačiau veržliai sutelkė savo pajėgas modernaus žmogaus ir verslo užduotims spręsti“, - pasakoja Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros vadovas Arūnas Karlonas.
Pasak A. Karlono, kosmoso palydovais grindžiama daugiau nei 30 tūkstančių paslaugų ir technologijų. Taigi, „Space Expo“ lankytojai galės ne tik susipažinti su ES kosmoso politikos gairėmis, bet ir iš naujo atrasti būdus, kaip tūkstančių kilometrų aukštyje skriejantys palydovai veikia kasdienį modernaus europiečio gyvenimą.
Saulius Lapienis, Kosmoso mokslo ir technologijų instituto direktorius plėtrai bei Lietuvos inovacijų centro projektų konsultantas, sako, - išjunk kosmosą 10 minučių ir civilizacija Šiauriniame pusrutulyje sustos ilgam. Kosmoso technologijų dėka naudojamės internetu, navigacijos sistemomis, mobiliuoju telefonu, darome bankines transakcijas, žiūrime palydovinę televiziją ir pan.
Modernūs palydovai talkina ir viešajame sektoriuje - įgyvendinant sienų apsaugos užduotis, padeda gelbėjimo darbams. Saulius Lapienis sako, kad kosminių technologijų pagalba bus galima labai tiksliai ir operatyviai įvertinti supančią aplinką didelių nelaimių atveju, pavyzdžiui, kai dega neaiškios atliekos ir sklinda nuodingi dūmai. Yra ir daug kitų pavyzdžių, kai kosmoso technologijos gali būti pritaikomos itin efektyviai - nustatant transporto srautus, gaudant nelegalias statybas, laivyboje, aviacijoje ir pan. Palydovų renkama klimato ir atmosferos sudėties informacija neįkainojama plėtojant žemdirbystę bei kitas ūkio sritis. Kosminėms „akims“ numatomas vienas iš pamatinių vaidmenų tobulinant ir plėtojant ES ekonominę erdvę – kuriant joje naujas rinkas, darbo vietas.
Lietuva yra gana pažangi kosmoso technologijų vartotoja, tačiau tai – ne vienintelė mūsų sąsaja su kosmosu. „Nors dažnai manoma, kad Lietuva su kosmosu turi mažai ką bendro, vienaip ar kitaip prie kosmoso technologijų visame pasaulyje yra prisidėję apie 600 žmonių su lietuviškomis pavardėmis“, - teigia Saulius Lapienis.
Tikimasi, kad kosmoso technologijų paroda „Space expo“ prisidės prie dar didesnio lietuvių susidomėjimo kosmoso tema. Parodos kupole bus įrengtos interaktyvios ekspozicijos lietuvių kalba, pagal atskirą programą ten nuolat bus skaitomi pranešimai, vyks teminės ekskursijos Lietuvos moksleiviams. „Space Expo“ lankytojai galės patirti, kaip vykdomas raketos nešėjos „Ariane 5“ paleidimas, susipažinti su bandomaisiais pirmųjų Europos kosmoso palydovų modeliais, pažinti astronautų gyvenimo subtilybes.
Saugos kelionėje ir nelaimėje
Parodoje – išskirtinis dėmesys pagrindinėms Europos Sąjungos kosminėms programoms, kurių dėka Europa tikisi užimti lyderės pozicijas kosmoso technologijų srityje. Tai – „Galileo“ ir „Copernicus“
„Galileo“ - tai trisdešimties palydovų, skriejančių maždaug 23 tūkstančių kilometrų aukštyje, tinklas. Jis nustatys buvimo vietą, o drauge su kitomis pažangiomis sistemomis gelbės gyvybes, teiks komercinės paskirties paslaugas.
Gerai pažįstame JAV sukurtą GPS navigacinę sistemą. „Galileo“ bus efektyvesnis ir modernesnis šios sistemos atitikmuo.
„Galileo“ teiks nemokamas vietos nustatymo paslaugas daugiau nei 500 milijonų gyventojų turinčiai ES bendruomenei. Sistemos panaudojimo galimybės apims ne tik pagalbą vairuotojams, bet ir itin tikslius žemės paviršiaus matavimus, tarpvyriausybinės komunikacijos perdavimą. „Galileo“ palydovų tinklo pagalba ES galės tapti tarptautinės „Cospas-Sarsat“ paieškos ir gelbėjimo sistemos nare. Tai reiškia, kad drauge su ateities automobiliuose planuojamais diegti avarinių pranešimų moduliais sistema padės užtikrinti judėjimo ES viduje saugumą.
Stebėti ir padėti
Daug lūkesčių siekiant priderinti žemdirbystės kryptį prie neišvengiamos klimato kaitos siejama su ES „Copernicus“ iniciatyva. Sistema renka duomenis iš kosmoso palydovų, antžeminių jutiklių, kitų aplinkos stebėjimo įrenginių. Apibendrinta informacija neįkainojama jūrų aplinkos stebėjimui, bandant suprasti klimato kainos tendencijas.
„Legendinio mokslininko vardas projektui duotas neatsitiktinai. Mikalojus Kopernikas XV ir XVI amžių sandūroje pirmasis teigė, jog visata sukasi ne aplink Žemę, kaip manyta iki tol, bet aplink Saulę. Taip pat „Copernicus“ projektas vaizdžiai rodo, kad šiuolaikinis kosmoso panaudojimas Europos pilietį paliečia ne per mistifikuotas gynybos programas, bet per daugybę kasdienių reiškinių ir darbų“, - dėsto A. Karlonas.
Kasdieniame gyvenime „Copernicus“ duomenys padeda efektyviau reaguoti ir vykdyti atkuriamuosius darbus stichinių nelaimių zonose, prognozuoti metinius temperatūros pokyčius. Pavyzdžiui, sistemos renkami duomenys gali padėti mokslininkams nustatyti artėjančią stichinę nelaimę ir prognozuoti jos mastą. Tai palengvina pasiruošimą ir reagavimą į kasdienėmis priemonėmis nenuspėjamas gamtos išdaigas.
Plataus masto vandens stebėjimai gerokai palengvina žvejų, o detali klimato kaitos analizė – žemdirbių, statybos inžinierių darbą, taigi, „Copernicus“ naudą vienaip ar kitaip pajus ir Lietuvos gamintojai bei kūrėjai.
---
Europos Komisijos pristatoma paroda „Space Expo“ lankytojų Vilniaus Katedros aikštėje rugsėjo 17-22 dienomis lauks kasdien nuo 9 iki 20 val. darbo dienomis, ir nuo 10 iki 20 val. savaitgalį.
Parodos metu Vilniuje vyks ir kitas svarbus Lietuvos pirmininkavimo ES tarybai renginys – ketvirtoji metinė konferencija „Kosmoso ekonomika ir daugiapolis pasaulis“ (angl. Space Economy in the Multipolar World). Joje susirinkę ekspertai diskutuos kosmoso turizmo, inovacijų, strateginių ir nanotechnologijų palydovų temomis.
Įdomūs faktai:
- Technologijas kosmosui kuria ne viena Lietuvos bendrovė. Jame jau skrieja Lietuvoje sukurtos lazerių mechaninės sistemos, ateities Europos palydovuose, tiriančiuose vėjus Žemėje, bus naudojamas lietuvių sukurtas kristalas;
- Iš Europos kosmodromo Prancūzijos Gvianoje jau paleista daugiau nei 300 raketų;
- Naudingas svoris sudaro mažiau nei vieną procentą „Ariane5“ raketos nešėjos masės. 777 tonas sverianti raketa gabena iki 7 tonų krovinio;
- Lietuva bendradarbiavimo su Europos kosmoso agentūra susitarimą pasirašė 2010 metais. Būdama nare-bendradarbe Lietuva gali plėtoti technologijas remdamasi nemokamomis agentūros ekspertų konsultacijomis ir pagalba;
- „Galileo“ navigacijos palydovai skrieja apytiksliai 70 kartų didesniame aukštyje nuo žemės paviršiaus nei Tarptautinė kosmoso stotis. Palydovai dirba 23 – 24 tūkstančių kilometrų aukštyje, tuo tarpu stotis – 300-400 kilometrų diapazone;
- Europos palydovų operatorių dėka šiuo metu transliuojama daugiau nei 3000 palydovinės televizijos kanalų.
