Šis žodis – mano vertinys iš angliško termino „hycean“, kuris sudarytas iš „hydrogen“ (vandenilis) ir „ocean“ (vandenynas). Šios planetos turi vandenilio atmosferas, o po jomis plyti visą paviršių dengiantys vandenynai. Ar gali tokia planeta būti tinkama gyvybei?

Vienareikšmiško atsakymo neturime: vieni mokslininkai teigia, kad taip, vandenyne gali vykti įvairiausios cheminės reakcijos, kurios duotų pradžią gyvybei; kiti, priešingai, sako, kad vandenyno dugne turėtų būti storas egzotiškos ledo atmainos sluoksnis, kuris sustabdo medžiagų apykaitą tarp vandenyno ir gilesnių uolienų, todėl planeta būtų sterili.

Taip gali atrodyti egzoplaneta. K2-18b. ESA/Hubble iliustr.

Dabar pirmą kartą detaliai išmatuotas tokios planetos spektras ir užfiksuotos molekulės, rodančios, kad apykaita greičiausiai vyksta. K2-18b yra 8,6 karto už Žemę masyvesnė planeta; ji skrieja savo žvaigždės gyvybinėje zonoje, taigi vidutinė planetos temperatūra tinkama skystam vandeniui egzistuoti.

Planetos tankio matavimai jau seniau rodė, kad ji greičiausiai turi vandenyną ir vandenilio atmosferą. Naudodami Jameso Webbo kosminį teleskopą, astronomai išmatavo planetos atmosferos spektrą detaliau, nei bet kada anksčiau.

Ten jie aiškiai pamatė anglies dvideginio ir metano pėdsakus, o štai amoniako nerado. Visos trys molekulės formuojasi panašiomis sąlygomis, jei tik yra ingredientų. Taigi galima teigti, jog K2-18b atmosferoje yra anglies, bet ne azoto. Būtent tokią atmosferos sandarą prognozuoja vandenilynų planetų modeliai.

Taip gali atrodyti egzoplaneta. K2-18b. ESA/Hubble/Scanpix iliustr.

Taip pat galimai aptikti dimetilsulfido pėdsakai. Šią molekulę Žemėje gamina vien gyvybė – konkrečiai daugiausiai fitoplanktonas. Fitoplanktono egzistavimas, atrodytų, gerai dera su visą planetą dengiančiu vandenynu, tačiau svarbu nedaryti skubotų išvadų. Kol kas aptiktas signalas nėra statistiškai reikšmingas; be to, gali būti, jog molekulę formuoja ir negyvybiniai procesai, tiesiog Žemėje tokie nevyksta.

Kaip rašo NASA, egzoplaneta K2-18 b yra Liūto žvaigždyne maždaug už 120 šviesmečių nuo Žemės. (Delfi red. past.)

Tyrimo rezultatai priimti publikavimui The Astrophysical Journal Letters.