Šiame tarpe turėtų pasitaikyti vandeninių planetų, t.y. tokių, kurių kietą branduolį dengia storas vandenynas.

Dabar pirmą kartą tokia planeta aptikta savo žvaigždės gyvybinėje zonoje. TOI-1452b yra 1,67 karto už Žemę didesnė planeta, per 11,1 paros apskriejanti ratą aplink žvaigždę-nykštukę. Nuo žemės ji yra nutolusi apie 90 šviesmečių. Apskaičiuota vidutinė planetos temperatūra yra apie 53 laipsnius Celsijaus – gerokai aukštesnė, nei Žemės, bet ne per aukšta, kad joje galėtų egzistuoti skystas vanduo.

Radioteleskopai. CSIRO nuotr.

Planetos masė beveik penkis kartus viršija Žemės, o tankis – apie 5,6 karto didesnis, nei vandens normaliomis sąlygomis. Toks tankis panašus į Žemės, bet tai nereiškia, kad planetų sandara panaši. Penkis kartus masyvesnė planeta dėl savo gravitacijos susispaudžia daug tankiau, nei mažesnė, taigi TOI-1452b turėtų pasiekti daug didesnį tankį, nei mūsų planeta. Faktas, kad taip nenutinka, leidžia įvertinti tikėtiną planetos sandarą.

Egzoplanetos. NASA iliustr.

Panašu, kad jos branduolys – kietoje dalis – sudaro apie 18% masės, o vanduo – apie 22 proc. Planeta atrasta nagrinėjant zondo TESS duomenis. Jis neturi galimybių išmatuoti planetos atmosferą, bet tą bus galima padaryti naudojant James Webb kosminį teleskopą.

Toks tyrimas duos daug žinių apie vandeninių planetų atmosferas ir netgi ar jose gali egzistuoti gyvybė. Tyrimo rezultatai publikuojami The Astronomical Journal.

Šaltiniai: