„Rosetta“ zondas buvo įrašytas į istoriją praėjusią savaitę, kai pirmasis pradėjo suktis apie kometą, bet jis neturi laiko ilsėtis ant laurų. Dabar jis turi imtis pagrindinės savo misijos: išsiaiškinti 67P/Churyumov-Gerasimenko kometos paslaptis ir jos ryšius su gyvybe Žemėje.

Europos kosmoso agentūros (ESA) zondas jau atsiuntė neįtikėtinas svetimo peizažo nuotraukas. „Niekad nematėme kometos iš taip arti, tokia aukšta raiška – tai visiškai naujas pasaulis,“ sako Holgeris Sierksas, pagrindinės „Rosetta“ kameros vadovaujantis tyrėjas iš Maxo Plancko Saulės sistemos tyrimų instituto Giotingene, Vokietijoje. Tačiau tai, ko dar nematome, bus taip pat įspūdinga, kadangi „Rosetta“ detaliai gilinsis į kometos molekulinę sudėtį, vidinę struktūrą ir dar daugiau.

Šios detalės galės paaiškinti, iš kur Žemėje radosi vanduo. Maždaug prieš 4,6 mlrd. metų, dulkių ir dujų debesis ėmė sulipti ir suformavo Saulę, bei jos sistemos planetas. Planetos priglobė apdorojo pradinę medžiagą, tačiau nepanaudoti trupiniai tapo asteroidais ir kometomis, kurios iš esmės yra kuo tikriausi planetų statybiniai blokai.

„Jei norite sužinoti, kaip buvo pradžioje, reikia tyrinėti dalykus, kurie tada buvo,“ sako „Rosetta“ komandos narys Ianas Wrightas iš Miltono Keyneso Atvirojo universiteto, JK. „Šio klausimo neina išspręsti, tyrinėjant tik Žemę, kadangi viskas, kas sudaro Žemę, buvo sumaišyta.“

Krisdamos ant ištirpusio ankstyvosios Žemės paviršiaus, kometos galėjo atnešti vandenį ir būtinas gyvybei anglies turinčias molekules. Bet kitos teorijos skelbia, kad vandenynai susiformavo pačioje Žemėje, vystantis planetos atmosferai. Rezultatai ankstesnių pro kometas praskriejančių misijų – kurios padarė nuotraukas ir netgi pagriebė daleles iš kometos uodegos – pasirodė nesantys vienareikšmiški, bet „Rosetta“ ilgas svečiavimasis ir kruopščiai parinkti įrankiai reiškia, kad ji atsakymus gali pateikti.

Kol skaitote šį tekstą, „Rosetta“ bando savo įrankius, kurie bus panaudoti tyrinėjant 67P. Vienu galima pačiupti iš kometos išsviestas dulkes ir padėti po mikroskopu, kad būtų galima išsiaiškinti, iš ko jos sudarytos. Kiti įrankiai stebės iš kometos besiveržiančių dujų uodegą, o dar kiti tirs magnetines ir elektrines savybes.

Bet iš arčiausiai į 67P pažvelgsime lapkritį, kai nusileisiantis „Rosetta“ aparatas „Philae“ ims fiziškai kasinėti kometos istoriją. Skalbimo mašinos dydžio aparatą nuleisti ant kometos paviršiaus keblu. Nuo pat „Rosetta“ atvykimo rugpjūčio 6 dieną, ESA tyrėjai kaupė duomenis, rinkdami nusileidimo vietą. Dėl kometos netaisyklingos formos ir dėl to atsirandančio neįprasto gravitacinio lauko, kai kurios vietos atkrenta, bet rasta ir nemažai tinkamų vietų.

Gaunami duomenys apie kometos masę, tankį ir paviršių padės ESA susiaurinti pasirinkimų ratą iki penkių tinkamų zonų, kurių kiekvienos skersmuo 600 metrų. Bus atsižvelgta į smulkiausias detales: pavyzdžiui, jei viena nuleidžiamo aparato kojelė pataikys ant vos 30 cm aukščio akmens, jis gali apsiversti. „Tai sunkioji dalis, surasti pakankamai didelį ir plokščią plotą,“ sako Jensas Biele iš nusileidimo aparatą pagaminusios Vokietijos kosmoso agentūros DLR.

Harpūninis inkaras

Lapkričio 11 „Rosetta“ ners iš 30 km aukščio virš 67P paviršiaus iki 10 kilometrų, pakankamai greitai, kad praskristų pro kometą, o ne nukristų į ją, jei nutiktų kas negero. Tinkamu momentu, priešinga kryptimi bus paleistas „Philae“, per 12 valandų švelniai nukrisiantis ant kometos paviršiaus. Palietęs paviršių, aparatas iššaus harpūną, taip save įtvirtindamas. „Philae“ su Žeme galės bendrauti tik tam tikrais nusileidimo mementais. „Tai bus nervų tampymas,“ sako J. Biele.

„Philae“ susilietimo su paviršiumi metu užfiksuotos jėgos parodys mokslininkams, ar paviršius purus kaip šviežiai iškritęs sniegas, kietas ledas ar kažkas tarpinio. Tada aparatas įsigręš 23 cm į kometą, paims pavyzdžius, neIiestus nuo pat Saulės sistemos susidarymo, ir identifikuos ten esančias molekules. „Iš tiesų paliesime ir paragausimę kometą,“ sako J. Biele.

Vienas instrumentas išmatuos vandens izotopus kometoje. Jeigu jie atitiks Žemės izotopų sudėtį, tai rodys, kad vandenį į planetą atnešė kometos. „Jeigu jis atsirado iš kometų, tada turime sušalusios pirmykštės sriubos pavyzdį,“ sako I. Wrightas.

„Philae“ ieškos ir sudėtingų organinių molekulių, kurios, kaip manoma, buvo gyvybės prekursoriai, ir svarbiausia, tirs jų chirališkumą – ar tai kairiniai, ar dešininiai molekulių izomerai. Neorganinių procesų metu vienodomis proporcijomis atsiranda abiejų tipų molekulės, bet dėl kažkokių priežasčių gyvybė Žemėje yra kairinio chirališkumo. Įmanoma, kad šis chirališkumas kilo dėl ultravioletinio spinduliavimo poveikio lede esančioms organinėms molekulėms vakuume. Kitaip tariant, į kometas krentanti Saulės šviesa sukūrė įvairiausių kairinio chirališkumo molekulių kometose, kurios tada krito į jauną Žemę. „Tai padėtų išsiaiškinti paslaptį, kodėl gyvybė pasirinko vieną, o ne kitą chirališkumą,“ sako J. Biele.

„Philae“ ir „Rosetta“ darbuosis drauge, skenuodami kometos vidų radijo bangomis, kad išsiaiškintų, ar ji vientisa, ar veikiau primena skaldos krūvą – ši technika galės pasitarnauti ateities asteroidų kasėjams.

„Komandai labai pavyko pasirinkti tokią puikią kometą,“ sako Donaldas Brownlee iš Washingtono universiteto Sietle, vadovavęs NASA „Stardust“ misijai, pargabenusiai kometos dulkių į Žemę. „Tai i tiesų primena Rozetos akmenį, galintį papasakoti, kaip veikia kometos.“

Asteroidinė edukacija

Tokios būsimos asteroidų kasybos kompanijos, kaip „Planetary Resources“ iš Redmondo (JAV) planuoja iš kosminių uolų išgauti vandenį ir vertingus metalus, tad susidomėję stebi „Rosetta“ misiją. „Kometų ir asteroidų savybės nusileidimui ir tyrinėjimui yra tokios pačios,“ sako kompanijos prezidentas Chrisas Lewickis. „Tai gali būti asteroidų kasybos pamokos.“

Kometose daugiau vandens, nei asteroiduose ir jų orbitos skiriasi, bet misijoms į abiejų tipų dangaus kūnus kyla panašūs iššūkiai. Tokios technologijos, kaip „Rosetta“ zondo radijo skeneris ir nusileidimo aparato harpūnas galėtų padėti įsikibti į asteroidus ir ieškoti užkastų turtų, sako „Rosetta“ komandos narys Wlodekas Kofmanas iš IPAG organizacijos, įsikūrusios Grenoblyje, Prancūzijoje. „Tai tikrai pirmasis toks eksperimentas,“ sako jis. „Jei viskas veiks, technika bus patvirtinta.“

Neperjunkit kanalo

Pažymėkite savo kalendoriuje „Rosetta“ misijos į 67P/Churyumov-Gerasimenko kometą momentus

Rugpjūčio 22-24 Europos kosmoso agentūra (ESA) naudos „Rosetta“ duomenis pasirinkti iki 5 galimų nusileidimo kometoje vietų

Rugsėjo 13-14 ESA pasirinks pagrindinę ir atsarginę nusileidimo vietą

Lapkričio 11 „Rosetta“ nusileidimo aparatas „Philae“, nusileis ant kometos ir pradės mokslinius tyrimus, taip pat ir gręžimą

Lapkričio 18 „Philae“ paviršiuje galbūt išliks tik savaitę, bet gali ištverti ir iki trijų mėnesių

2015 rugpjūčio 13 Churyumov-Gerasimenko labiausiai priartės prie Saulės. „Rosetta“ nuo dabar iki tada stebės, kaip leduota kometa kaista ir aktyvėja

Jeigu norite sužinoti, kurioje vietoje kometa ir zondas yra šiuo metu (ir kaip abu šie objektai keliavo nuo zondo iškėlimo į kosmosą), apsilankykite šioje svetainėje.

Pažymėti
Dalintis
Nuomonės